Kina përgatitet të krijojë komb të gjenive

Publikuar: 26.03.2013 - 09:52

Kinezėt deri tani kanė mbledhur mostra tė ADN-sė prej 2000 njerėzve me inteligjencė superiore, tė cilat do t’iu shėrbejnė tė bėhen komb superior.

Kina ėshtė e pandalur nė dėshirėn e vet pėr t’u bėrė superfuqia e ardhshme botėrore. Pėrveē qė blen borxhin amerikan, ajo po ashtu blen edhe mostrat e 2000 njerėzve mė inteligjent nė botė pėr projektin e vet tė krijimit tė foshnjave gjeniale.

Shkencėtarėt nga BGI Shenzen, Instituti i Pekinit pėr gjenomikė, pikėrisht tani janė duke punuar nė sekuencionimin e tėrė gjenomit pėr tė zbuluar allelet (grupe tė gjeneve) tė cilat pėrcaktojnė inteligjencėn njerėzore. Kur puna tė kryhet, ndėrsa sipas lajmeve mė tė reja ėshtė afėr fundit, prindėrit pėrmes screening tė embrionit do tė mund tė zgjedhin zigotin mė inteligjent. Besohet qė ky proces do tė rrisė koeficientin e inteligjencės tė ēdo gjenerate tė ardhshme pėr 15 IQ pikė.

Geoffrey Miller, psikolog evolucionar dhe profesor nė Universitetin njujorkez NYU ėshtė njė nga 2000 njerėzit inteligjent qė kanė dhėnė ADN-nė e vet. Thotė se si kinezėve mė sė shumti u interesojnė mostrat me prejardhje kineze dhe evropiane, ndėrsa dhuruesit i gjejnė nė konferencat shkencore pėrmes dorėzimit gojor. Megjithatė, dhuruesit  duhet tė dėshmojnė inteligjencėn e vet superiore duke bashkangjitur rezultatet e testimit IQ, dėshminė e arritjeve akademike dhe CV-nė.

Projekti i ngritjes sė IQ tė kombit nuk merret me inxhiniering gjenetik. Gjenet nuk ndryshohen,. Por prindėrit kanė mundėsi qė nga qelizat e fekonduara tė zgjedhin zigotin mė inteligjent. Embrionet do tė testohen pėr t’u parė se cili do tė jetė mė inteligjent. Fėmija i cili krijohet do tė jetė i njėjtė me atė i cili do tė krijohet nė mėnyrė natyrale nga prindėrit e njėjtė, por do tė jetė mė i zgjuar se qindra fėmijė potencial qė do tė krijoheshin me fekondim tė rastėsishėm.

Kinezėt qė nė fund tė viteve tė shtatėdhjeta tė shekullit tė kaluar, kur Deng Xiaoping ka marrė pushtetin, merren me rritjen e kualitetit dhe kuantitetit tė popullatės. Nė tė nėntėdhjetat kanė filluar me praktikėn e testimeve ultrazanor tė femrave shtatzėna me qėllim tė zbulimit tė hershėm tė tė metave tė lindura tė fetusit, dhe pastaj kanė filluar tė shpenzojnė sasi tė mėdha parash pėr hulumtimin e gjenetikes njerėzore duke tentuar tė zbulojnė se cilėt gjene i bėjnė mė tė zgjuar njerėzit.

Miller pohon qė me rritjen e IQ-sė mesatare tė gjeneratės pėr vetėm pesė pikė, kinezėt do tė jenė nė pėrparėsi tė dukshme para vendeve tjera sepse kjo me tė madhe do tė ndikojė nė produktivitetin e vendit. Vendet perėndimore edhe ashtu janė shumė prapa sepse kinezėt investojnė shumė para nė arsim duke u munduar tė zbulojnė metoda tė reja tė mėsimit tė cilat do tė kenė theksin nė zhvillimin e kreativitetit.

Po ashtu prindėrit kinez nuk kanė asnjė pengesė morale ndaj njė praktike tė tillė. Pėr dallim nga amerikanėt e kujdesshėm tė cilėt nė parim nuk mbėshtesin pėrzierjen e shkencės nė proceset natyrore tė ngjizjes, madje 95 pėr qind e prindėrve kinez mbėshtesin idenė e tillė duke e arsyetuar me dėshirėn natyrale tė prindėrve pėr pasardhės tė shėndetshėm, tė lumtur dhe inteligjent.

Nėse vėrtetohen parashikimet e shkencėtarėve dhe kinezėt arrijnė tė rrisin IQ-nė pėr ēdo gjeneratė tė ardhme pėr 15 pikė, nuk mundemi as tė paramendojmė se ku do ta ēojė njerėzimin praktika e tillė.