Lëneshat 27-vjeçare të Kinës

Publikuar: 07.03.2013 - 10:25

Beijing, 7 mars  -  Mbi 27 vjeē? E pamartuar? Femėr? Nė Kinė do tė etiketoheshe “femėr lėneshė” nga shteti – por disa femra kineze tė ngritura dhe profesionale janė tė lumtura qė janė beqare nė kėto ditė.

Huang Yuanyuan punon deri vonė punėn e saj nė dhomėn e lajmeve nė njė radio tė Beijing. Atė po ashtu e streson fakti qė tė nesėrmen do tė mbushė 29 vjet.

“E frikshme. Jam njė vit mė e vjetėr,” tha ajo. “Jam nervoze”.

Pse?

“Sepse jam ende beqare. Nuk kam tė dashur. Jam nėn presion tė madh pėr t’u martuar.

Huang ėshtė njė femėr e re me personalitet, vetėbesim dhe pagė tė mirė, ka apartamentin e saj dhe njė master tė njė prej universiteteve mė tė mira kineze dhe shumė miq.

Megjithatė ajo e di qė kėto ditė femrat beqare, urbane, tė edukuara si ajo, nė Kinė quhen “sheng nu" ose “lėnesha” – dhe kjo djeg.

Ajo ndien presion nga miqtė dhe familja e saj dhe mesazhet e tilla jepen edhe nga media e udhėhequr nga shteti.

Madje edhe uebsajti kinse feminist i organizatės All-China Women's Federation ka pėrmbajtur artikuj pėr femrat lėnesha, derisa janė ankuar njė numėr i madh i tyre.

Media e udhėhequr nga shteti ka filluar ta pėrdorė termin “sheng nu” nė vitin 2007. Nė tė njėjtin vit qeveria ka paralajmėruar qė disbalancimi gjinor i Kinės - i shkaktuar nga abortet selektive tė politikės pėr njė fėmijė – ishte problem serioz.

Byroja nacionale e tė dhėnave statistikore tregon qė janė rreth 20 milionė mė shumė meshkuj nėn moshėn 30-vjeēare sesa femra.

“Qė nga viti 2007, media shtetėrore pa u kursyer ka pėrdorur kėtė term nė sondazhe dhe gjatė raportimit nė lajme dhe kolumne, foto dhe karikatura duke stigmatizuar femrat e arsimuara mbi moshėn 27 apo 30-vjeēare qė janė ende beqare”, tha Leta Hong-Fincher, njė amerikane e cila ėshtė duke kryer doktoraturėn nė sociologji nė Universitetin Tsinghua nė Beijing.

Shifrat e regjistrimit pėr Kinėn tregojnė qė rreth njė nė pesė femra tė moshės 25-29 ėshtė e pamartuar.

Raporti i meshkujve tė pamartuar nė atė moshė ėshtė mė i lartė - mbi njė tė tretėn. Por kjo nuk nėnkupton qė do tė pėrshtaten lehtė, sepse meshkujt kinezė kanė tendencė tė marrin vajza ”nėn veten” nė aspektin e moshės dhe arsimimit.

“Ėshtė njė opinion qė djemtė e kategorisė A do tė gjejnė njė femėr tė kategorisė B. Djemtė e kategorisė B do tė gjejnė femra tė kategorisė C dhe meshkujt e kategorisė C do tė gjejnė femra tė kategorisė D,” tha Huang Yuanyuan. “Njerėzit e lėnė janė femrat e kategorisė A dhe meshkujt e kategorisė D. Kėshtu qė nėse je lėneshė, i pėrket kategorisė A.”

Por ėshtė grupi i femrave inteligjente dhe tė arsimuara nė kategorinė A qė qeveria dėshiron t’i vėrė nė pah, sipas Leta Hong-Fincher.

Disa komuna lokale nė Kinė kanė filluar tė organizojnė mbrėmje mblesėrie, ku femrat e edukuara takojnė beqarė tė pėrshtatshėm.

Qėllimi i kėsaj ėshtė qė sa mė shumė njerėz tė bėhen ēifte dhe tė lidhen nė martesė, tė reduktohet sa mė shumė qė ėshtė e mundshme armata e meshkujve beqar tė parehatshėm qė mund tė shkaktojnė probleme shoqėrore.

Por tendenca pėr tė ulur numrin e femrave tė pamartuara nė njė moshė tė caktuar nuk ėshtė ekskluzivisht njė qėndrim i promovuar nga qeveria.

Chen (nuk ėshtė emri i saj i vėrtetė), e cila punon nė pėr kompani konsulente tė investimeve e din kėtė gjė shumė mirė.

Ajo ėshtė beqare dhe e shijon jetėn nė Beijing, larg nga prindėrit e saj konservativė tė njė qyteti jugor, tė cilėt ndihen tė turpėruar qė kanė njė vajzė tė “moshuar” 38 vjeēare.

“Ata nuk dėshirojnė tė mė marrin nėpėr ndeja, sepse nuk dėshirojnė qė tė tjerėt tė dinė qė ata e kanė njė vajzė aq tė moshuar dhe tė pamartuar,” tha ajo.

“Frikėsohen qė miqtė dhe fqinjėt e tyre do tė mė shikojnė si jonormale. Dhe prindėrit e mi do tė ndiheshin tė turpėruar kur tė gjithė miqtė e tyre kanė nipa e mbesa.”

Prindėrit e Chen janė pėrpjekur ta njoftojnė me djem. Nė njė pikė babai i saj ėshtė kėrcėnuar qė nuk do ta njohė mė si vajzėn e vet nėse ajo nuk martohet deri nė fund tė vitit.

Ndėrsa, tani ata thonė qė nėse nuk do tė gjejė ndonjė mashkull, duhet tė kthehet dhe tė jetojė me ta.

Chen e di ēfarė dėshiron – dikė qė ėshtė “i ndershėm dhe i pėrgjegjshėm” dhe shoqėri e mirė pėr tė, ose askėnd.

Ndėrkohė, media e udhėhequr nga shteti vazhdon tė japė mesazhe nė drejtim tė kėtyre femrave tė arsimuara qė “zgjedhin”.

“Vajzat e bukura nuk kanė nevojė pėr shumė arsim pėr t’u martuar nė njė familje tė pasur dhe tė fuqishme, por vajzat me pamje mesatare ose tė shėmtuar do ta kenė vėshtirė,” thuhet nė njė pjesė tė artikullit me titull “Lėneshat nuk e meritojnė simpatinė tonė”, tė postuar nė uebsajtin e All-China Federation of Women, nė mars tė vitit 2011.

Artikulli vazhdon: “Kėto vajza shpresojnė tė vazhdojnė arsimimin e tyre pėr ta rritur konkurrencėn e tyre. Tragjedia ėshtė qė ato nuk e kuptojnė qė me kalimin e viteve, femrat vlejnė gjithnjė e mė pak. Kėshtu qė deri kur ato e pėrfundojnė masterin ose doktoraturėn, ato janė tashmė tė vjetra – si perla tė zverdhura.”

Nė Shtetet e Bashkuara, femrat mė tė vjetra mund ta mbajnė mend njė artikull tė Newsweek nė vitin 1986 qė thoshte femrat qė nuk janė martuar deri nė moshėn 40 vjeēare kanė mė shumė shanse tė vriten nga njė terrorist se sa ta gjejnė njė burrė.

Kjo kishte krijuar valė tė madhe shqetėsimi te femrat e arsimuara dhe ngritura nė atė kohė. Eventualisht Newsweek ka pranuar qė e kishte pasur gabim dhe njė studim i mėvonshėm ka zbuluar qė dy tė tretat e femrave amerikane beqare me arsimim tė lartė qė ishin 40 vjeē nė vitin 1986 janė martuar deri nė vitin 2010.

The All-China Federation of Women kishte mė shumė se 15 artikuj nė uebsajt me temėn “femrat lėnesha” – duke ofruar kėshilla se si tė ndahen nga turma, kėshilla mblesėrie, madje edhe njė analizė psikologjike se pse njė femėr do tė dėshironte tė martohet vonė.

Nė muajt e fundit e ka larguar termin nga uebsajti i vet dhe tani u referohet me femrat e pamartuara “tė vjetra” (ku hyjnė femrat mbi 27, e ndonjėherė mbi 30).

Nėse tingėllon e ēuditshme tė quhen “lėnesha” femrat nė moshėn 27 ose 30 vjeēare, Kina ka njė traditė tė gjatė tė femrave qė martohen herėt. Por, tani mosha e martesės ka filluar tė rritet dhe ndodh shpesh kur femrat arsimohen mė shumė.

Nė vitin 1950, mosha mesatare e martesės pėr njė femėr urbane kineze pėr herė tė parė ishte vetėm nėn 20. Deri nė vitet 1980-ta ishte 25, ndėrsa tani ėshtė rreth 27.

Njė drejtuese 29 vjeēare e marketingut, qė pėrdor emrin anglez Elissa tha qė tė qenėt beqare nuk ėshtė edhe aq keq.

“Jetoj vetė dhe mund tė bėj ēka dua. Dal me miqtė e ngushtė kurdo qė dua,” tha ajo. “Mė pėlqen puna dhe mund tė bėj shumė gjėra vetė – si tė lexoj apo shkoj nė teatėr. Kam shumė miq beqarė rreth vetes dhe dalim bashkė.”

Sigurisht, ajo e pranon qė prindėrit e saj dėshirojnė qė ajo tė gjejė dikė dhe ajo ka shkuar nė disa takime nė ato mbrėmjet e mblesėrisė pėr hatėr tė tyre. Por ajo thotė qė kanė qenė “katastrofė”.

“Nuk i kam bėrė ato gjėra pėr vete, por sepse prindėrit e mi kanė dashur dhe unė vetėm kam dashur qė ata tė mos bėhen mė merak. Por unė nuk besoj nė mblesėri. Si mund ta njoftosh dikė nė atė mėnyrė?”

Elissa thotė qė dėshiron ta takojė mashkullin e duhur, por do tė ndodhė kur tė ndodhė. Ndėrkohė jeta ėshtė e mirė – dhe ajo duhet t’i kthehet punės.