Simptoma e sëmundjeve të zemrës

Publikuar: 28.04.2012 - 14:15

Me siguri jeni tė njohur me disa nga shenjat e sulmit nė zemėr. Por ēka nėse ka pasur paralajmėrime tė tjera tė mėhershme, tė cilat kanė mundur t’ju paralajmėrojnė qė zemrėn e keni nė vėshtirėsi?

Hulumtuesit kanė bėrė njė numėr tė madh testimesh, tė cilat kanė zbuluar tė gjitha shenjat e sėmundjeve tė zemrės. Zemra, sė bashku me arteret qė e ushqejnė, ėshtė njė muskul i madh. Kur fillojnė tė paraqiten simptomat e sėmundjes sė zemrės mund tė shfaqen nė ēdo pjesė tė trupit. Ju sjellim 5 simptoma befasuese qė tregojnė qė me zemrėn tuaj diēka nuk ėshtė nė rregull.



Dhimbja nė fyt

E ndieni thuajse ju shtrėngon muskuli nė zonėn e qafės? Mendoni pėrsėri, veēanėrisht nėse dhimbja nuk ndalet. Pas sulmit nė zemėr, disa pacientėve u kujtohet se si shpesh kanė ndier dhimbje dhe shtangim nė zonėn e qafės. Njerėzit shpesh nuk i kushtojnė vėmendje kėsaj simptome, sepse ata presin dhimbje mė tė madhe dramatike, shtangime nė gjoks, supe dhe duar. Femrat mė sė shpeshti as qė i ndjejnė simptomat e tilla tė sulmit nė zemėr. Ajo qė kėtė dhimbje e dallon nga tė tjerat ėshtė qė dhimbja pėrhapet nė anėn e majtė tė trupit, dorėn apo supin e majtė. Nervat nga indi i dėmtuar i zemrės dėrgojnė sinjalet e dhimbjes nė tru tė cilat pėrmes palcės kurrizore shtrihen nė qafė dhe supe. Te njė dhimbje e tillė nuk do tė ndihmojė as masazhi, akulli apo ngrohja e vendit tė dhimbshėm.



Disfunskioni erektil

Nėse keni probleme me arritjen ose mbajtjen e ereksionit, ndoshta vuani nga sėmundjet koronare. Njė hulumtim ka treguar qė meshkujt problemet me ereksionit fillojnė t’i ndjejnė me muaj apo vite para se tė kuptojnė qė kanė probleme me zemrėn. Arteria mund tė ngushtohet ose ngurtėsohet, kėshtu qė penisi nuk furnizohet mjaftueshėm me gjak. Ekspertėt nė vitet e fundit kanė zbuluar njė numėr tė madh tė dėshmive tė besueshme tė cilat tregojnė nė lidhjen e ereksionit dhe shėndetin e  zemrės. Nėse keni probleme me arritjen ose mbajtjen e ereksionit, mė sė miri do tė ishte tė shkoni te mjeku. Ekspertėt pohojnė qė ēdo pacient, i cili vjen me disfunskion erektil konsiderohet pacient kardiovaskular, gjithnjė deri sa nuk dėshmohet ndryshe.



Marramendja, dobėsia ose frymėmarrja e shkurtuar

Mė shumė se 40 pėr qind e femrave nė njė hulumtim kanė deklaruar qė kanė ndier shkurtim tė frymėmarrjes nė ditėt para sulmit nė zemėr. Ndoshta do tė ndiheni thuajse nuk mund tė merrni frymė ose do tė ndieni marramendje. Tė gjitha kėto janė arsye qė ta vizitoni mjekun tuaj. Shkaku i kėtyre simptomave ėshtė arteria e dobėsuar e cila nuk mund tė qarkullojė shumė oksigjen. Sėmundja koronare e arterieve, nė tė cilat grumbullohen pllakėzat, bllokon arteret tė cilat furnizojnė zemrėn. Nėse frymėmarrja e vėshtirėsuar ėshtė shkaktuar nga sėmundjet e mushkėrive, mė sė shpeshti ndodh gradualisht. Nga ana tjetėr, nėse shkaku i frymėmarrjes sė vėshtirėsuar ėshtė i natyrės kardiovaskulare, ajo do tė vijė papritmas, ndonjėherė edhe derisa pushoni.



Tė pėrziera apo thartėsirė e stomakut

Edhe pse shumica prej nesh pret qė dhimbja e cila ka tė bėjė me sėmundjet e zemrės tė shfaqet nė gjoks, ajo mund tė paraqitet kudo, madje edhe nė zonėn e stomakut. Disa njerėz, veēanėrisht femrat, kėtė dhimbje e pėrjetojnė si thartėsirė tė stomakut. Ērregullimet nė tretje dhe tė pėrzierat mund tė jenė shenja tė hershme tė sulmit nė zemėr. Nė njė hulumtim ėshtė treguar qė femrat dukshėm mė vėshtirė i hetojnė tė pėrzierat dhe ērregullimet tretėse si simptoma tė sėmundjes sė zemrės. Shkaku kryesor i ērregullimeve tretėse ėshtė qė arteria e dobėsuar redukton qarkullimin e gjakut, ndėrsa dhimbjet mund tė manifestohen nė gjoks, por edhe nė bark. Pėr ta dalluar kėtė dhimbje nga ērregullimet tretėse, kushtoni vėmendje nė frekuencėn e shfaqjes sė dhimbjes. Te ērregullimet tretėse dhimbja ėshtė e pranishme njė kohė tė caktuar, dhe mė pas intensiteti i saj fillon tė dobėsohet. Tek sėmundjet e zemrės, dhimbja shfaqet nė intervale dhe gjithmonė ėshtė pėrafėrsisht me intensitet tė lartė.



Dhimbjet e nofullės dhe tė veshit

Dhimbja e nofullės mund tė jetė simptoma kryesore e sėmundjeve koronare dhe e sulmit tė ardhshėm tė zemrės. Dhimbja mund tė shtrihet deri te veshi, ndėrsa ndonjėherė mund tė jetė vėshtirė tė pėrcaktohet se nga cila zonė vjen. Kjo ėshtė simptomė, tė cilėn mjekėt kanė filluar ta studiojnė vetėm nė kohėn e  fundit, sepse shumė pacientė pas sulmit nė zemėr pohojnė qė dhimbjen nė zonėn e nofullės dhe veshit e kanė ndier ditė ose javė mė herėt. Pėr dallim nga dhimbjet e shkaktuara me dhėmbin qė dhemb, pėrmes ērregullimit tė pjesės sė nofullės ose infeksionin e veshit, kjo dhimbje mund tė pėrhapet deri te supet dhe duart, veēanėrisht nė anėn e majtė, me ē’rast nuk ndihmon asnjė trajtim.







 

skender ramadani28.04.2012/14:56

une e kam valvulen e ndrrune qe shtat vite po kani her kam dhimbje prap ndonje her me rrok dhimta ne gjyks po me nxemje u mnalet
shum her u me dhem qafa gujt e kembve tash u duh edhe aparatin me ngjit pershkak frymarrjes ta perdori per qdo dit inr kontrolla e falenderoj mjeksin e frances shum edhe danimarkes