Ushqimet që i shmangim edhe pse nuk do të duhej

Publikuar: 30.03.2012 - 12:54

Majdanozin e shikoni vetėm si dekorim, kėrpudhat ju duken shumė tė zbehta pėr tė menduar qė kanė vlerė tė madhe ushqyese, selino nuk ju “shijon”. Ushqimet si kėto, qė i konsumojmė rrallė, mund tė jenė burim i shumė materieve ushqyese.

Kėrpudhat

Pesė kėrpudha kanė mesatarisht vetėm 20 kalori, por janė tė pasura me pėrbėrės ushqyes. Janė zėvendėsim i shkėlqyeshėm pėr mish dhe njė nga ushqimet e rralla qė na furnizojnė me vitaminėn D. Hulumtimi ka treguar qė pėrmbajnė edhe fitokimikate, qė mbrojnė nga shfaqja e kancerit tė gjirit.

Ēaji i ftohtė

Jo vetėm qė freskon, por ėshtė i mirė edhe pėr shėndetin (gjithnjė derisa e pini pa sheqer, ose vetėm me pak sheqer natyral ose mjaltė). Nėse pini rregullisht ēaj mund tė reduktoni rrezikun nga sėmundja e Alzheimeit dhe diabeti. Plusi shtesė ėshtė se i kontribuon shėndetit tė mishit tuaj tė dhėmbėve dhe forcimit tė eshtrave. Si? Ēaji ėshtė i pasur me antioksidantė, flavonoidet qė janė mė tė fortat vetėm nė ēajin e zier (mos u bėni pėrtacė, ziejeni dhe ftoheni vetė). Nėse dėshironi ta mbani mė gjatė nė frigorifer, shtoni lėng limoni. Acidi i limonit dhe vitamina C ndihmojnė nė ruajtjen e flavonoideve.

Majdanozi

Para se ta hidhni si ushqim i cili shėrben vetėm si dekorim, kini parasysh qė vetėm dy lugė majdanoz pėrmbajnė 156 pėr qind tė dozės ditore tė vitaminės K, 17 pėr qind tė dozės ditore me vitaminė C dhe 13 pėr qind dozės ditore me vitaminė A. Dhe e gjithė kjo vjen vetėm me tre kalori.



Hirra

Nėse keni vėrejtur lėngun nė sipėrfaqen e jogurtit, mos e gjuani nė lavaman. Ajo ėshtė hirra, proteina natyrale e qumėshtit. Hirra mund tė ndihmojė nė humbjen e kilogramėve tė tepėrt. Nė revistėn “The Journal of Nutrition” shkruan qė minjtė tė cilėt janė ushqyer me ushqim me yndyrė tė plotė dhe hirrė kanė fituar 42 pėr qind mė pak nė peshėn trupore, gati njė tė tretėn mė pak tė indit yndyror dhe kanė pasur shtatė pėr qind mė shumė masė muskulore se sa minjtė qė nuk kanė konsumuar hirrė. Tė dy grupet kanė marrė sasi gati tė njėjtė tė kalorive.



Selino

Askush ende nuk e ka dėshmuar qė selino ka mė pak kalori se sa i djegim gjatė tretjes sė tij, por ėshtė plotėsisht e saktė qė njė filxhan selino pėrmban vetėm 16 kalori. Sjell edhe sasitė solide tė vitaminės K (dy rrėnjė ofrojnė 47 pėr qind tė dozės ditore). Pėrmban luteolinin, flavonoidin i cili redukton proceset inflamatore tė cilat ēojnė deri te rėnia kognitive. Minjtė tė cilėt janė ushqyer me Izeolinė kanė pasur kujtesė mė tė mirė dhe mė pak procese inflamatore se sa brejtėsit e tjerė, ėshtė publikuar nė “The Journal of Nutrition”. Selino ka vetėm njė problem, pėrmban koncetrime tė mėdha tė mbetjeve tė pesticideve. Prandaj mbilleni nė kopshtin tuaj ose blijeni tė rritur nė mėnyrė organike.



Rrepka

Rrepkat janė tė pasura me nitrate natyrale, pėr dallim nga nitratet artificiale tė cilat hidhen nė produktet e mishit. Nė hulumtimin e publikuar nė fillim tė vitit 2011 nė revistėn “Nitric Oxide”, ėshtė treguar qė personat mė tė moshuar qė hanė ushqim tė pasur me nitrate kanė furnizim mė tė mirė tė trurit me gjak dhe rrezik mė tė vogėl nga dementia. Ndonjė lajm tjetėr i mirė? Njė rrepkė ka vetėm njė kalori.