“Zbukurimi” me operacione bëhet modë edhe në Kosovë

Publikuar: 10.02.2012 - 13:05

Prishtinė, 10 shkurt – Kosovarėt nė kėto dhjetė vjetėt e fundit nuk duket tė jenė shumė tė kėnaqur me pamjen e tyre fizike. Kėtė e dėshmon numri i madh i kontratave tė nėnshkruara nga shumė djem dhe vajza, gra dhe burra nėpėr klinikat kirurgjike estetike tė Prishtinės, ku ata pėrveē qė shpenzojnė para tė majme me synim qė tė “zbukurohen”,  pranojnė edhe tė gjitha implikimet e mundshme nė shėndetin e tyre pėr kėtė, shkruan sot “Koha Ditore”.

Violeta Zatriqi, kirurge estetike nė klinikėn “Zatriqi” nė Prishtinė, tregon se fryrja e buzėve, ajo e mollėzave tė fytyrės, rritja e gjoksit, rregullimi i hundės, palosja e veshėve, si dhe heqja e dhjamit, po preferohen mė sė shumti nga kosovarėt viteve tė fundit.

“Operacionet estetike janė nė trend qysh nga paslufta tek ne. Ka shumė njerėz qė janė tė interesuar, dhe me tė vėrtetė ia vlen ta shėrosh njė kompleks pėr tėrė jetėn. Por, rregulli ėshtė qė personat tė jenė mbi moshėn 18-vjeēare”, ka thėnė Zatriqi.

Klientėt e saj i pėrkasin niveleve tė ndryshme tė standardit jetėsor, dhe se interesim pėr kėto operacione kanė tė dy gjinitė, pothuajse njėsoj.

E, pagesat e operacioneve ka raste kur klientėt mund t’i bėjnė edhe me kėste mujore.

Zatriqi tregon qė fryrja e buzėve, operacion ky mjaft i preferuar nga tė rinjtė prej moshės 20 deri 25 vjeē, realizohet pėrmes injeksioneve ose pėrmes injektimit tė dhjamit trupor tė pacientit dhe kushton nga 100 deri nė 500 euro. Krejt varet nga dėshira e klientėve se sa voluminoze duan t’i kenė buzėt.

Ndėrkaq, rritja dhe zvogėlimi i gjoksit po ashtu janė dy nga operacionet me tė cilat Zatriqi ka mė sė shumti punė.

“Femrat kėrkojnė zakonisht t’i rrisin gjinjtė, por ka raste qė pėr shkaqe funksionale ato edhe i zvogėlojnė. Zvogėlim bėjnė edhe meshkujt, tė cilėt kanė ērregullime hormonale”, ka shtuar Zatriqi, duke potencuar se operacionet e tilla shkojnė deri nė 1 mijė e 500 euro.

Kurse personat qė i pėrkasin moshės mesatare zakonisht preferojnė t’i trajtojnė rrudhat nė ballė, rreth syve, rreth hundės dhe rreth gojės pėrmes “boutoxit”, metodė kjo e cila i bėnė tė palėvizshėm muskujt e fytyrės. Po ashtu, ata preferojnė edhe largimin e masave yndyrore –celulitit nga barku, vithet, krahėt, qafa dhe fytyra. Kėto operacione kryhen me metoda tė ndryshme, tė cilat i pėrzgjedhin vetė klientėt.

Edhe pse, sipas Zatriqit, numri i personave qė bėjnė operacione plastike ėshtė nė rritje e sipėr, mentaliteti kosovar karshi kėtyre operacioneve nuk ėshtė duke ndryshuar.

“Pacientėt gjithmonė kėrkojnė tė mbesin anonimė dhe nuk dėshirojnė nė asnjė mėnyrė qė tė tjerėt ta zbulojnė ‘sekretin’ e tyre”.

Ajo tregon se si klientėt mundohen tė hyjnė dhe tė dalin nga klinika tinėz, vetėm qė tė mos bėhen pre e thashethemeve.

“Mendoj se nė Kosovė ende ėshtė tabu ēėshtja e kėtyre operacioneve”, ka shtuar Zatriqi.

Kurse kirurgu Lirim Ukimeraj, nga klinika “Otrila” nė Prishtinė, i cili operon vetėm hundėn dhe veshėt, tregon se nga viti 2002 e deri mė tani ka pėrfunduar mbi 1 mijė operacione tė hundės.

“Mund tė them se ėshtė njė trend, duke pasur parasysh qė numri i personave qė kėrkojnė tė operohen ėshtė nė rritje e sipėr”, ka thėnė Ukimeraj. Njė operacion i hundės nė kėtė klinikė mund tė kushtojė deri nė 1 mijė euro.

Kirurgėt bėjnė tė ditur se nė rastet kur operacionet nuk janė tė suksesshme, aty bėhet edhe njė intervenim i dytė. Pėr ēdo implikim klientėt janė tė vetėdijshėm para se tė hyjnė nė operacion e njėkohėsisht edhe pėr gjasat e dėshtimit.

Problemi qė kanė kėta kirurgė me klientėt e tyre qėndron tek komplekset qė kanė personat tė cilėt dėshirojnė t’u nėnshtrohen operacioneve, tė cilėt nuk janė tė paktė nė numėr. Kėrkesat joreale tė disa klientėve tė cilėt drejtohen me fotografi tė artistėve botėrorė nė kėto klinika janė tė parealizueshme. Shumė tė rinj dėshirojnė tė kenė pamjen e ndonjė artisti, dhe ky fakt i skandalizon kėta kirurgė qė obligohen tė bisedojnė me orė tė tėra me klientė pėr t’i bindur qė ndryshimet mund tė bėhen nė bazė tė konturave qė ata kanė.

“Ka pacientė, tė cilėt bėjnė rregullime tė hundės me programe kompjuterike, siē ėshtė ‘photoshop-i’ dhe kėrkojnė nga unė qė ato t’i aplikoj, mirėpo unė nuk hyj nė ato gjėra. Nuk mund ta mashtroj pacientin, ngase unė mund tė bėj ndryshime aq sa mė lejon baza qė ata e posedojnė”, ka bėrė tė ditur kirurgu Ukimeraj.

Kirurgėt nuk preferojnė qė tė intervenojnė nė persona tė cilėt nuk kanė stabilitet emocional, ngase “ ata persona nuk janė tė kėnaqur asnjėherė”.

Ndėrkaq kirurgia Violeta Zatriqi shpalos njė fakt tjetėr. Sipas saj, meshkujt kosovarė janė shumė mė tė kompleksuar se femrat sa i pėrket pamjes.

“Ka raste kur vijnė duke qarė meshkujt dhe kėrkojnė intervenime” rrėfen Zatriqi.

Janė adoleshentėt ata qė zakonisht nuk janė tė kėnaqur me pamjen e tyre tė jashtme dhe kėrkojnė ndihmė nė kėto klinika. Zatriqi tregon se jo rrallė i ndodh qė t’i humbė nga dy orė duke i kėshilluar ata nė mėnyrė qė tė binden se janė shumė tė vegjėl qė tė intervenojnė nė fytyrat e tyre dhe duke u munduar t’ua rrisė vetėbesimin.

Ata tė cilėt dėshirojnė t’i nėnshtrohen njė operacioni plastik duhet tė jenė mbi 18 vjeē, me pėrjashtim tė operacionit pėr palosjen e veshėve, i cili mund tė aplikohet nga mosha 6-vjeēare. Personat tė cilėt vuajnė nga sėmundjet kronike nuk mund t’u nėnshtrohen operacioneve tė tilla. Kirurgėt bėjnė tė ditur qė duhet tė bėhet kompletimi i tė gjitha analizave laboratorike, nė mėnyrė qė tė dėshmohet se personat qė do t’u nėnshtrohen kėtyre operacioneve janė plotėsisht tė shėndoshė.