Rrezet infra të kuqe, ndihmë efikase në shërimin e kancerit

Publikuar: 29.11.2011 - 10:03

Pėrdorimi i ndriēimit infra tė kuq nė shėrimin e kancerit mund tė prodhojė rezultate premtuese, pohojnė shkencėtarėt amerikanė.

Studimi i publikuar nė revistėn “Nature Medicine” ka treguar se si ilaēet pėr shėrimin e tumorit aktivizohen vetėm kur nė to fokusohen valėt e dritės specifike. Nė kėtė mėnyrė shėrohet vetėm indi i prekur me tumor, ndėrsa qelizat e shėndetshme mbesin tė padėmtuara, shkruan BBC.

Tani pėr tani trajtimet pėr shėrimin e kancerit mund tė ndahen nė tri kategori: rrezatimi, heqja kirurgjike apo pėrdorimi i ilaēeve qė shkatėrrojnė qelizat kancergjojene. Tė gjitha kėto metoda kanė efektet e tyre anėsore dhe shkencėtaret tentojnė tė arrijnė deri tek njė terapi mė precize.

Nė kėtė studim shkencėtarėt nga Instituti kombėtar pėr kancer nė Maryland kanė pėrdorur antitrupat qė veprojnė nė proteina nė sipėrfaqen e qelizave malinje.

Pastaj antitrupit i kanė shtuar kimikatin IR700, i cili aktivizohet kur nė tė koncentrohet drita infra e kuqe, e cila mund tė arrijė edhe deri nė disa centimetra nėn lėkurė.

Pėr tė testuar substancėn e fituar, hulumtuesit me tė kanė “vėnė nė shėnjestėr” qelizat kancerogjene nė shpinat e minjve, tė cilėt pastaj i janė ekspozuar dritės. Rezultatet kanė treguar qė volumeni i tumorit ėshtė zvogėluar nė mėnyrė tė konsiderueshme dhe qė minjtė kanė jetuar mė gjatė.

“Ky studim premton shumė. Pėrdorimi i antitrupave dhe i dritės ėshtė treguar mjaft i suksesshėm nė shėrimin e kancerit”, ka theksuar Laura McCallum nga Qendra britanike pėr shėrimin e kancerit.

Por, pasi qė testimi ishte bėrė vetėm nė minj ėshtė ende herėt tė thuhet nėse kjo terapi do tė ketė efektet e njėjta edhe nė njerėz.

Studimi i publikuar nė revistėn “Nature Medicine” ka treguar se si ilaēet pėr shėrimin e tumorit aktivizohen vetėm kur nė to fokusohen valėt e dritės specifike. Nė kėtė mėnyrė shėrohet vetėm indi i prekur me tumor, ndėrsa qelizat e shėndetshme mbesin tė padėmtuara, shkruan BBC.

Tani pėr tani trajtimet pėr shėrimin e kancerit mund tė ndahen nė tri kategori: rrezatimi, heqja kirurgjike apo pėrdorimi i ilaēeve qė shkatėrrojnė qelizat kancergjojene. Tė gjitha kėto metoda kanė efektet e tyre anėsore dhe shkencėtaret tentojnė tė arrijnė deri tek njė terapi mė precize.

Nė kėtė studim shkencėtarėt nga Instituti kombėtar pėr kancer nė Maryland kanė pėrdorur antitrupat qė veprojnė nė proteina nė sipėrfaqen e qelizave malinje.

Pastaj antitrupit i kanė shtuar kimikatin IR700, i cili aktivizohet kur nė tė koncentrohet drita infra e kuqe, e cila mund tė arrijė edhe deri nė disa centimetra nėn lėkurė.

Pėr tė testuar substancėn e fituar, hulumtuesit me tė kanė “vėnė nė shėnjestėr” qelizat kancerogjene nė shpinat e minjve, tė cilėt pastaj i janė ekspozuar dritės. Rezultatet kanė treguar qė volumeni i tumorit ėshtė zvogėluar nė mėnyrė tė konsiderueshme dhe qė minjtė kanė jetuar mė gjatė.

“Ky studim premton shumė. Pėrdorimi i antitrupave dhe i dritės ėshtė treguar mjaft i suksesshėm nė shėrimin e kancerit”, ka theksuar Laura McCallum nga Qendra britanike pėr shėrimin e kancerit.

Por, pasi qė testimi ishte bėrė vetėm nė minj ėshtė ende herėt tė thuhet nėse kjo terapi do tė ketė efektet e njėjta edhe nė njerėz.