Gjëja më e keqe për mendjen dhe trupin

Publikuar: 27.03.2013 - 09:23

Stresi nė punė ka shkaktuar qė 7 pėr qind (madje edhe 10 pėr qind nė mes atyre me moshė prej 18 deri 24 vjet) e britanikėve tė anketuar kanė mendime vetėvrasėse, ndėrsa njė nga pesė tė anketuar (18 pėr qind) pėr shkak tė punės kanė ankthe. Po ēfarė ndodh atėherė me njerėzit me tė drejta pune tė parregulluara ligjėrisht?

Puna ėshtė shkaku kryesor i stresit nė jetė dhe ka ndikim tė madh negativ nė shėndetin e pėrgjithshėm. Ky ėshtė pėrfundimi i hulumtimit tė shoqatės bamirėse britanike “Mind” pas anketimit tė 2000 britanikėve. Madje 34 pėr qind e tė anketuarve e konsiderojnė punėn e vet shumė stresuese Njėkohėsisht si burimin mė tė madh tė stresit vetėm 17 pėr qind tė personave i konsiderojnė probleme shėndetėsore, ndėrsa pėr 30 pėr qind tė anketuarve janė problemet financiare.

Hulumtimet e mėhershme tregojnė qė stresi nė punė rrit rrezikun nga sulmi nė zemėr pėr 23 pėr qind. Ky studim ka treguar qė stresi nė punė ka shkaktuar qė 7 pėr qind (madje 10 pėr qind nė mes atyre prej 18 deri 24 vjet) e tė anketuarve kanė mendime vetėvrasėse, ndėrsa njė nga pesė tė anketuar (18 pėr qind) ka probleme pėr shkak tė punės.

Stresi zakonisht shtyn njerėzit tė pinė tepėr ose tė pėrdorin narkotikė, sepse mendojnė qė kėshtu do ta pėrballojnė mė lehtė. Sipas hulumtimit, gati tre prej pesė personave ose 57 pėr qind pinė pas punės, ndėrsa njė nga shtatė pinė gjatė orarit tė punės vetėm pėr ta pėrballur mė mirė stresin dhe presionin nė punė.

Mėnyrat e tjera nė tė cilat njerėzit pėrpiqen tė pėrballen me stresin:

- pirja e duhanit – 28 pėr qind

- marrja e antidepresivėve – 15 pėr qind

- marrja e tabletave pėr gjumė pa u konsultuar me mjekun – 16 pėr qind

- pinė tableta pėr gjumė, tė cilat ua ka pėrshkuar mjeku – 10 pėr qind

Autorėt e hulumtimi thonė: “Rezultatet tona tregojnė qė kultura e frikės dhe heshtjes janė tė lidhura me stresin dhe problemet e natyrės mentale dhe shumė e shtrenjtė pėr punėdhėnėsit nė fund.”



Rezultate interesante

Njė nė pesė (19 pėr qind) kėrkojnė ditė tė lirė (pushim pėr shkak tė sėmundjes) pėr shkak tė stresit, megjithatė 90 pėr qind do tė japin arsye tėrėsisht tjetėr pėr mungesėn e vet.

Njė nga 10 (9 pėr qind) kanė lėnė punėn pėr shkak tė stresit, ndėrsa njė nė 4 (25 pėr qind) ka menduar tė japė dorėheqje pėr shkak tė presionit nė punė.

Njė nga 5 (19 pėr qind) ndiejnė qė nuk mund tė flasin me shefin pėr stresin e madh qė e ndiejnė.

Edhe pse 22 pėr qind e pjesėmarrėsve nė hulumtim janė diagnostikuar me probleme mentale, vetėm 10 pėr qind i kanė treguar shefit tė tyre pėr kėtė gjė.

Nga ana tjetėr 56 pėr qind e shefave kanė thėnė qė do tė pėlqenin tė pėrmirėsojnė shėndetin mental tė personelit tė vet, por qė pėr kėtė u nevojitet trajnim mė i mirė.

Madje 46 pėr qind e shefave thonė qė do tė donin tė ndihmojnė mė shumė, por qė kjo nuk ėshtė gjėja kryesore nė kompaninė e tyre.

“Hulumtimi ynė tregon qė tė punėsuarit ende e ndjejnė nivelin e lartė tė stresit nė punė, ēka ndikon negativisht nė shėndetin e tyre mental dhe fizik,” thotė Paul Farmes, presidenti i shoqatės “Mind”



Pėrmirėsimi i shėndetit mental nuk ka nevojė tė jetė i shtrenjtė

Farmer shpjegon qė hulumtimi i tyre ka treguar qė nė kompanitė qė ofrojnė orar fleksibil tė punės dhe ofrojnė pushim vjetor mjaft tė gjatė punėtorėt kanė shėndet mė tė mirė mental.

Tre nga pesė tė punėsuar kanė thėnė qė pėrpjekja pozitive e shefit pėr tė pėrmirėsuar shėndetin mental nė punė ka rezultuar me motivimin dhe angazhimin e tyre mė tė madh nė punė.