Osteoporoza, sëmundja pa shenja klinike

Publikuar: 29.12.2012 - 20:56

Ēdo pacient ėshtė i veēantė, dhe si i tillė duhet trajtuar. Kjo kėrkon qė tė studiohen mirė nga ana e mjekut specialist karakteristikat e pacientit, shkaku i osteoporozės dhe rezultatet e trajtimit.

Kockat janė inde tė gjalla dhe me kalimin e kohės nuk kanė mundėsi qė tė rigjenerohen, por fillojnė tė dobėsohen. Kjo ndodh tek tė gjithė, por kur kockat fillojnė tė dobėsohen shumė shpejt dhe mund tė thyhen mė lehtė, kjo gjendje quhet osteoporozė. Kjo sėmundje shfaqet shumė mė shpesh te gratė, se sa tek meshkujt. Frakturat mė tė shpeshta ndodhin ne kyēin e dorės dhe nė vertebrat e shtyllės kurrizore

Njė nė 3 gra, kryesisht pas menopauzės vuajnė nga osteoporoza. Rreziku rritet pas moshės 50 vjeē. Si faktorė tė tjerė qė shtojnė rreziqet janė ndryshimet e hormoneve (kryesisht tė estrogjenit), fiziku i imėt, mungesat nė ushqyerje (kalciumi apo vitaminė D), ushtrimi fizik i pamjaftueshėm, jeta sedentare apo qėndrimi i gjatė shtrirė, pėrdorimi i tepėrt i duhanit, mishit, alkoolit apo kafesė, pėrdorimi i zgjatur i disa medikamenteve si p.sh kortizoni.



Masa parandaluese

Pėr tė parandaluar rėniet dhe frakturat, ėshtė e rėndėsishme, sidomos pėr njerėzit e moshuar qė tė jenė tė sigurt nė kėmbėt e tyre, thotė Dr. Thomas Kausch. Ai ėshtė drejtor nė Klinikėn Ortopedike nė Bad Neuenahr: "Rreziku pėr t'u rrėzuar ėshtė mė i madh nė qoftė se nuk lėviz shumė. Kur je shumė i pasigurt ke njė tendencė tė lartė qė tė rrėzohesh. Prandaj ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė lėvizėsh. Megjithatė, ėshtė gjithashtu e vėrtetė se kocka vetė pėrgjigjet ndaj stimulit tė lėvizjes me rritjen e prodhimit tė masės kockore, pra njė kockė qė pėrdoret depoziton mė shumė kalcium".



Trupat e vertebrave humbasin lartėsinė

Zakonisht sėmundja nuk shfaqet me shenja klinike, prandaj nė shumicėn e rasteve ajo zbulohet pas 10 ose 15 vjetėsh p.sh. pas njė frakture qė ndodh nga njė aksident i vogėl ose njė rrėzim nė tokė. Kėshtu i ndodhi edhe 69-vjeēares Regina Breuer, e cila tregon se ishte rrėzuar nė restorant kur ishte me pushime dhe mjekėt mė pas kishin konstatuar sėmundjen.



Matja e densitetit kockor

Por diagnostikimi i osteoporozės mund tė bėhet edhe herėt me metodėn e matjes sė densitetit kockor. Kjo metodė diagnostikuese pėrdor njė tip special tė rrezeve rėntgnen pėr matjen e masės kockore tė trupit. Nė klinkėn nė Bad Neuenahr bėhen nė vit rreth 800 matje tė tilla. Mjeku pėrcakton pėrmbajtjen e kalciumit nė disa rajone tė trupit - veēanėrisht nė rajonin e qafės sė femurit, sepse kėto thyen shumė lehtė. Nė rast se pėrmbajtja e kalciumit nė kocka ėshtė poshtė vlerės standarde, pra e ulėt, atėherė pacienti ka osteoporozė.



Ndikim negativ

Por ka disa edhe disa ilaēe qė mund tė ndikojė negativisht pėr dendėsinė e kockave, thotė Thomas Kausch: "Pėr shembull, disa medikamente qė pėrdoren nė rastet e epilepsisė, disa preparate tė caktuara heparine, disa ilaēe qė pėrdoren pėr tė parandaluar ulēerat e stomakut, kur merren sigurisht pėr kohė shumė tė gjatė - pra jo vetėm njė apo dy javė, por dy vjet, ose dhjetė vjet ". Negativisht ndikon edhe kortizoni.

E rėndėsishme pėr kurimin e osteoporozos ėshtė veē lėvizjes edhe vitamina D, trajtimi me hormone apo me stroncium.

Prej osteoporozės mund tė sėmuren gjithashtu dhe meshkujt. Megjithatė, ata janė mė pak tė prekur se femrat dhe mesatarisht, zakonisht rreth dhjetė vjet mė tė vjetėr nė moshė kur u shfaqet osteoporoza. Pra osteoporoza ėshtė kryesisht njė sėmundje qė lidhet me moshėn.



(Marrė nga Deutsche Welle)