Pasqyra e gjakut: çka mund të kuptojmë nga analiza e gjakut?

Publikuar: 31.10.2012 - 09:24

Pasqyra e gjakut mund tė bėhet si pjesė e kontrollit tė rregullt mjekėsor. Pasqyra e gjakut mund tė japė informata tė vlefshme pėr gjendjen e pėrgjithshme shėndetėsore. Po ashtu, ofron informata tė rėndėsishme pėr llojet dhe numrin e qelizave nė gjak, posaēėrisht tė rruazave tė kuqe tė gjakut, rruazave tė bardha tė gjakut dhe trombociteve.

Mjeku mund tė kėrkojė marrjen e gjakut pėr kėto arsye:

-    simptomat siē ėshtė lodhja, tė ndierit ligsht, ethet, mavijosja ose humbja e peshės;   

-    anemia;

-    Pėr tė zbuluar se sa gjak ėshtė humbur, nėse ka gjakderdhje;

-    diagnostikimi i policitemisė;

-    gjetja e infeksioneve;

-    diagnostikimi i sėmundjeve tė gjakut, si leukemia;

-    kontrollimi pėr keqpėrdorim tė drogės;

-    pėr tė zbuluar se a ka shumė apo pak lloje tė caktuara tė rruazave.



Rruazat e bardha tė gjakut

Rruazat e bardha tė gjakut (leukocitet) mbrojnė trupin nga infeksionet. Nėse zhvillohet infeksioni, rruazat e bardha tė gjakut sulmojnė edhe shkatėrrojnė bakteret, viruset dhe organizmat tjerė qė janė shkak i infeksioneve. Rruazat e bardha tė gjakut janė mė tė mėdha se rruazat e kuqe tė gjakut, por janė mė pak nė numėr. Kur njeriu ka infeksion bakterial, numri i rruazave tė bardha rritet shumė shpejt. Numri i rruazave tė bardha tė gjakut ndonjėherė pėrdoret pėr t’u gjetur infeksioni ose pėr t’u parė se si trupi pėrballet me mjekimin e kancerit.

Llojet e rruazave tė bardha tė gjakut janė neutrofilet, limfocitet, monocitet, eozinofilet dhe bazofilet. Ēdo lloj i rruazės ka rol tė ndryshėm nė mbrojtjen e trupit. Vlerat e secilės nga kėto rruaza tė bardha tė gjakut japin informata tė rėndėsishme pėr sistemin e imunitetit. Mė shumė apo mė pak lloje tė ndryshme tė rruazave tė bardha tė gjakut mund tė ndihmojnė nė zbulimin e infeksioneve, reaksioneve alergjike dhe toksike nė ilaēe, dhe shumė gjendje tjera, siē ėshtė leukemia.



Numri i madh i leukociteve

Gjendjet tė cilat shkaktojnė numėr tė rritur tė rruazave tė bardha tė gjakut pėrfshijnė infeksionet, dėmtimin e indit (siē ėshtė sulmi nė zemėr), stresin e rėndė fizik apo emocional (plagėt ose operacionet), djegiet, dėshtimin e punės sė veshkave, lupusin, tuberkulozin, artritin reumatoid, mosushqimin, leukeminė dhe sėmundjet si kanceri.

Pėrdorimi i kortikosteroideve, aktiviteti i zvogėluar i gjėndrave mbiveshkore, problemet me gjėndrat tiroide, ilaēe tė caktuara ose heqja e shpretkės po ashtu mund tė shkaktojnė vlera tė larta.



Numri i ulėt i leukociteve

Gjendjet tė cilat mund tė zvogėlojnė numrin e rruazave tė bardha tė gjakut pėrfshijnė kimioterapinė dhe reagimin ndaj ilaēeve, aneminė aplastike, infeksionet virusale, malarien, alkoolizmin, AIDS-in, lupusin, ose sindromėn e Cushingut. Shpretka e rritur mund tė zvogėlojė numrin e leukociteve.



Rruazat e kuqe tė gjakut

Rruazat e kuqe tė gjakut (eritrocitet) e bartin oksigjenin nė pjesėn tjetėr tė trupit. Ato bartin edhe dyoksidin e karbonit prapa nė mushkėri, ashtu qė mund tė nxjerrim frymėn. Nėse numri i eritrociteve ėshtė i ulėt (anemia) trupi ndoshta nuk merr oksigjen tė mjaftueshėm sa ka nevojė. Nėse numri i eritrociteve ėshtė shumė i lartė (policitemia) ekziston mundėsia qė rruazat e kuqe tė gjakut tė ngjiten bashkė dhe tė bllokojnė enėt e vogla tė gjakut (kapilarėt). Kjo po ashtu mund tė vėshtirėsojė bartjen e oksigjenit pėr rruazat e kuqe tė gjakut.

Nė kuadėr tė pasqyrės komplete tė gjakut bėhen edhe tė ashtuquajturat konstante tė eritrociteve tė cilat japin informata pėr kualitetin e eritrociteve: volumenin e mesėm korpuskular (MCV), pėrmbajtjen mesatare tė hemoglobinės nė eritrocite (MCH) dhe koncentrimin mesatar qelizor tė hemoglobinės (MCHC).

Volumeni i mesėm korpuskular (MCV) tregon madhėsinė e rruazave tė kuqe tė gjakut. Pėrmbajtja mesatare e hemoglobinės nė eritrocite (MCH) ėshtė sasia mesatare e hemoglobinės nė rruazat e kuqe tė gjakut. Koncentrimi qendror qelizor i hemoglobinės (MCHC) mat koncentrimet e hemoglobinės nė njė rruazė tė kuqe mesatare. Kėto shifra ndihmojnė nė diagnostikimin e llojeve tė ndryshme tė anemisė. Shpėrndarja e eritrociteve sipas volumenit (RDW) tregon nėse janė tė gjitha rruazat e njėjta apo janė tė formave dhe madhėsive tė ndryshme.



Numri i lartė i eritrociteve

Gjendjet tė cilat shkaktojnė rritjen e numrit tė rruazave tė kuqe tė gjakut pėrfshijnė pirjen e duhanit, ekspozimin ndaj monoksidit tė karbonit, sėmundjen afatgjate tė mushkėrive, sėmundjet e veshkave, disa lloje tė kancerit, disa forma tė sėmundjeve tė zemrės, alkoolizimin, sėmundjet e mėlēisė, ērregullimin e rrallė tė palcės kockore (policitemia vera) si dhe ērregullimin e rrallė tė hemoglobinės e cila lidh oksigjenin tepėr fortė.

Gjendjet tė cilat ndikojnė nė pėrmbajtjen e ujit nė trup po ashtu mund tė shkaktojnė rritjen e vlerave tė rruazave tė kuqe tė gjakut. Kėto gjendje pėrfshijnė dehidrimin, diarrenė ose vjelljen, djersitjen e tepėrt, djegiet e rėnda dhe pėrdorimi i diuretikėve. Mungesa e lėngjeve nė trup bėn qė volumeni i eritrociteve tė duket mė i madh, dhe kjo ndonjėherė quhet policitemi e rreme.



Numri i ulėt i eritrociteve

Tek anemia zvogėlohet numri i rruazave tė kuqe tė gjakut. Anemia mund tė shkaktohet nga gjakderdhjet e rėnda menstruale, i thati nė stomak, zorrėn e trashė, sėmundjet e inflamacionit tė zorrėve, disa tumore, sėmundja e Addisonit, talasemia, mungesa e acidit folik dhe vitaminės B12, helmimi me plumb, sėmundjet e qelizave drapėr ose reaksioni nė ilaēe tė caktuara. Po ashtu numri i zvogėluar i rruazave tė kuqe tė gjakut mund tė shihet nėse hiqet shpretka.







Trombocitet

Trombocitet janė lloji mė i vogėl i rruazave tė gjakut. Ato janė tė rėndėsishme nė koagulimin e gjakut. Kur vjen deri tė gjakderdhja, trombocitet ndihmojnė ndaljen e gjakderdhjes. Nėse ka shumė pak trombocite, gjakderdhja e pakontrolluar mund tė jetė problem. Nėse ka shumė trombocite, ekziston mundėsia e formimit tė mpiksjeve tė gjakut nė enėt e gjakut.

Volumeni mesatar i trombociteve (MPV) pėrdoret bashkė me numrin e trombociteve pėr t’u diagnostikuar disa sėmundje. Nėse numri i trombociteve ėshtė normal, volumeni i trombociteve mund tė jetė akoma shumė i lartė apo shumė i ulėt.



Numri i lartė i trombociteve

Vlerat e larta tė trombociteve mund tė shfaqen nėse vjen te gjakderdhja, mungesa e hekurit, te disa sėmundje si kanceri dhe problemet me palcėn e eshtrave.



Numri i ulėt i trombociteve

Numri i ulėt i trombociteve mund tė shfaqet nė shtatzėni ose tek tė sėmurėt nga purpura idiopatike trombocitopenike. Shpretka e rritur, po ashtu mund tė reduktojė numrin e trombociteve.



Hematokriti dhe hemoglobina

Hematokriti zbulon sasinė e hapėsirės (volumenit) tė cilėn zėnė rruazat e kuqe nė gjak. Vlera shprehet si pėrqindje e rruazave tė kuqe tė gjakut nė volumenin e gjakut. Pėr shembull, nėse hematokriti ėshtė 38 do tė thotė qė 38 pėr qind e volumenit tė gjakut ėshtė e pėrbėrė nga rruazat e kuqe tė gjakut. Vlerat e hematokritit dhe hemoglobinės tregojnė nėse ėshtė e pranishme anemia ose policitemia.

Molekulat e hemoglobinės plotėsojnė rruazat e kuqe tė gjakut. Ato pėrmbajnė oksigjen dhe rruazave tė gjakut u japin ngjyrėn e kuqe. Kur merret gjaku matet sasia e hemoglobinės nė gjak dhe aftėsia e bartjes sė oksigjenit nė trup.