Syzet e diellit – më shumë se detaj mode

Publikuar: 21.07.2012 - 11:44

Nėse nė fėmijėri nuk keni pėrdorur syze tė diellit, kjo nuk do tė thotė qė nuk u duhen as fėmijėve tuaj! Po ashtu, dėmi i rrezatimit UV ėshtė gjithnjė mė i madh me kalimin e viteve, ēka do thotė qė nė kohėn e sotme ēdokush ka nevojė pėr mbrojtje, madje edhe fėmijėt.

Ėshtė shprehi e prindėrve qė fėmijėn ta lyejnė me kremin pėr mbrojte nga dielli ose t’i vėnė kėsulė apo kapelė. E gjithė kjo ėshtė e nevojshme, po pėr syzet e diellit?

Kurrė nuk ėshtė vonė pėr tė filluar tė pėrdorni syze dielli. Sa mė herėt qė njė person fillon t’i mbrojė sytė e vet, ka mė pak probabilitet pėr tė pasur dėmtime tė shikimit.

Hulumtimet kanė treguar se si shumica e njerėzve janė joseriozė sa i pėrket mbrojtjes sė syve tė fėmijėve, ndėrsa 76 pėr qind kanė pranuar qė fėmijėt e tyre nuk bartin gjithmonė syze.

Kjo sigurisht nuk do tė thotė qė nuk i duan, sepse pėrqindja e njėjtė kanė thėnė qė i mbron fėmijėt nga rrezet UV ashtu qe i lyejnė me kremin pėr rrezitje.

Ekspozimi nė rrezet e diellit mund tė dėmtojė thjerrėzat dhe retinėn e syve dhe krejt kjo ēon nė dėmtimin afatgjatė tė shikimit. Me kėtė lidhen edhe sėmundjet siē ėshtė krijimi i kataraktit dhe degjenerimi makular.

Me hulumtimin nė 2000 fėmijė ėshtė konkluduar qė 29 pėr qind e prindėrve asnjėherė nuk ka blerė syze pėr fėmijėt e vet, ndėrsa tek ata tė cilėt kanė blerė mė i rėndėsishėm ka qenė ēmimi se kualiteti. Vetėm 25 pėr qind e tyre kanė blerė markė me renome.

Ekspertėt janė tė befasuar me ata pėr tė cilėt mė tė rėndėsishme janė syzet e lira tė llojllojshme dhe jokualitative. Syzet nuk duhet tė jenė tė shtrenjta pėr tė ofruar mbrojte tė mirė, por e rėndėsishme ėshtė qė prindėrit tė shikojnė qė syzet tė kenė shenjėn EC.

Fėmijėt me sy me ngjyrė te ēelėt janė mė shumė tė ekspozuar ndaj dėmtimeve tė diellit dhe gjithmonė duhet tė bartin syze dielli.