Xhafa ngre “berberhane”, Sala një rrëfim për përsëritjen

Publikuar: 31.05.2013 - 09:42

Venecia, 31 maj - Ėshtė njė moment nė fėmijėrinė e Anri Salės nė tė cilėn ai kthehet shpesh. Ėshtė katėr vjeē dhe prindėrit e ēojnė nė Pallatin e Pionierėve pėr tė marrė mėsime violine. Dhoma ėshtė e vogėl dhe e errėt. Mėsuesi i ulur nė piano i thotė tė pėrsėrisė pas tij disa ritme tė gjata dhe komplekse, pėr tė parė nėse kishte vesh muzike. Vogėlushi duket i shqetėsuar se mos harron ndonjė notė, por nė fund mėsuesi thotė se ėshtė i kėnaqur me ritmin e fėmijės. “Jeni i mirė”, i thotė ai. Pėr shtatė vjet, Sala studion violinė.

Dhe pse nuk vazhdoi studimet pėr muzikė, kjo pėrvojė i ka vlejtur nė rrugėtimin e tij artistik, shkruan Shqip. Shpesh ai e gjen veten tė pėrfshirė nė temat qė kanė lidhje me muzikėn. Teksa mendonte mbi performancėn qė do tė prezantonte nė edicionin e 55 tė Bienales sė Venecias, ku do tė prezantojė Francėn, ky moment i fėmijėrisė iu rikthye sėrish nė mendje. Ankthi pėr ta pėrsėritur siē duhet pjesėn dhe dėshira e tij e pafund pėr tė ndjekur violinėn nė atė moshė.

Nėn kėto ndjesi ai krijoi “Ravel Ravel Unravel “performancėn me tė cilėn do tė prezantojė pavijonin francez. “Ideja ime ishte tė bėja njė vepėr rreth pėrsėritjes”, thotė ai. Nė dy ekrane tė mėdha ai do tė shfaqė dy koncerte tė njėjta tė dy pianistėve tė njohur Louis Lortie dhe Jean Efflam Bavouzet, pėr tė hapur njė diskutim mbi atė ēfarė ndodh sot me muzikėn nė botė. Komisionier i Salės nė Bienale ėshtė Instituti Francez ndėrsa kurator ėshtė Christine Macel.

Ndryshe nga Sala, Sislej Xhafa, artisti nga Kosova qė kėtė vit prezanton Italinė nė Bienalen e Venecias ka zgjedhur njė performancė tė njohur nė stilin e tij. Njė berberhane e vendosur mbi njė pemė. Kjo ėshtė vepra qė Xhafa do tė prezantojė nė pavijonin italian. Duke punuar me mjetet e duhura nė njė parukeri tipike burrash, Xhafa do t’u shėrbejė nga lart klientėve tė tij. “Berberhanet kanė qenė gjithnjė si ambiente ku sheh ndėrveprime tė ndryshme njerėzore.

Burri, apo djaloshi qė mban njė palė gėrshėrė dhe krehėr nė dorė kthehet zakonisht nė njė njohės tė mirė tė jetėve tė klientėve tė tij. Njė berber nuk ėshtė mė i tillė nėse ti bėhesh klient i rregullt i tij. Ai kthehet nė njė njohės tė mirė tė jetės tėnde, nga problemet private deri te konceptet e tua mbi politikėn apo situata tė caktuara ku shpreh interes. Xhafa thotė se berberhanet janė njė tematikė universale. Duke e shoqėruar performancėn e tij me  aktin primitiv tė prerjes sė flokėve ai kėrkon tė tregojė dy gjendje njerėzore, siē ėshtė flokun e butė dhe vdekjen (pjesa e prerė e tij).

Njė berber profesionist italian do tė performojė gjatė ditėve tė Bienales konceptin e Xhafės, duke e kthyer kėtė pjesėz tė pavijonit italian, nė njė ambient diskutimi mbi ēėshtje tė ndjeshme njerėzore. Ndėrveprimet e njerėzve nė kėtė berberhane do tė jetė pjesė e njė vrojtimi nga kritikėt e Bienales, tė cilėt e kanė parė idenė e Xhafės si tepėr tėrheqėse.

Xhafa ėshtė pjesė e pavijonit italian bashkė me disa artistė tė tjerė italianė si: Francesco Arena, Massimo Bartolini, Gianfranco Baruchello, Elisabetta Benassi, Flavio Favelli, Luigi Ghirri, Piero Golia, Francesca Grilli, Marcello Maloberti, Fabio Mauri, Giulio Paolini, Marco Tirelli, Luca Vitone. Komisionier i pavijonit italian ėshtė Maddalena Ragni, ndėrsa kurator  Bartolomeo Pietromarchi. Edicioni i 55-tė i Bienales sė Venecias hap siparin e tij mė 1 qershor e do tė vazhdojė deri mė 24 nėntor. Ideja mbi tė cilėn artistėt pjesėmarrės do tė prezantojnė punėt e tyre ėshtė “Pallati Enciklopedik” njė ide e vendosur nga kuratori i kėtij edicioni Massimilo Gioni.

Bienalja e Venecias ėshtė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė artit bashkėkohor, ku marrin pjesė artistėt mė nė zė nė kėtė fushė. Dhe pse dy artistė shqiptarė janė pjesė e dy pavijoneve tė rėndėsishme tė kėtij edicioni siē ėshtė Franca dhe Italia, dy vende tė njohura pėr prurjet nė art, Shqipėria nuk do tė ketė njė pavijon tė sajin kėtė vit nė Venecia. Pėr herė tė parė nė kėtė eveniment do tė jetė e pranishme Kosova pėrmes punės sė artistit tė ri, Petrit Halilaj.

Komisionier i pavijonit tė Kosovės  ėshtė Erzen Shkokolli, ndėrsa kuratore ėshtė Kathrin Rhomberg. Nė punėn me tė cilėn prezanton shtetin e Kosovės pėr herė tė parė nė kėtė Bienale Halilaj ėshtė frymėzuar nga realiteti nė Kosovė. Kujtimet e tij nga fėmijėria rurale, pėrvoja personale nė luftė, shkatėrrimi, eksodi dhe zhvendosja janė baza e reflektimit tė tij mbi jetėn dhe gjendjen njerėzore. Pavijoni i Kosovės bėri prezantimin e tij dje pasdite.

Argjentina prezantohet nė kėtė edicion me artistin Nicola Costantino, Armenia me Ararat Sarkissian, Australia me Simryn Gill, Austria me Mathias Poledna, Azejbarxhani me:  Rashad Alakbarov, Sanan Aleskerov, Chingiz Babayev, Butunay Hagverdiyev, Fakhriyya Mammadova, Farid Rasulov, Belgjika me e De Bruyckere, Bosnja dhe Hercegovina me Mladen Miljanoviē, Brazili me artistėt Hélio Fervenza, Odires Mlįszho, Lygia Clark, Max Bill, Bruno Munari, Kina me He Yunchang, Hu Yaolin, Miao Xiaochun, Shu Yong, Tong Hongsheng, Wang Qingsong, Zhang Xiaotao, Gjermania me artistėt Ai Weiwei, Romuald Karmakar, Santu Mofokeng, Dayanita Singh etj.