Qosja promovon libër në Tiranë, mbron standardin e gjuhës

Publikuar: 19.04.2013 - 08:55

Tiranė, 19 prill - Akademiku Rexhep Qosja ka ardhur nė Tiranė pas mė shumė se 8 vjetėsh mungesė. Shkak pėr kėtė vizitė tė shumėpritur tė profesorit ėshtė bėrė promovimi i librit tė tij publicistik "Shqipėria e Kosova. Si janė e si do tė duhej tė jenė", shkruan “Gazeta shqiptare”.

Ceremonia u pėrurimit u mbajt dje nė sallėn e tejmbushur tė Muzeut Historik Kombėtar, ku shumė prej tė pranishmėve qėndronin nė kėmbė. Admiruesit e penės sė mprehtė tė profesorit nuk mund tė mungonin. Shumė prej tyre qėndruan nė radhė pėr minuta tė tėra pėr tė marrė njė autograf. Botimi ngėrthen problematikat aktuale nga kultura, historia, shkenca, politika, drejtėsia, etj.

Historiani Pėllumb Xhufi u shpreh dje se leximi i librit tė Qosjes i ėshtė dukur njė udhėtim me shoqėri tė keqe. "Sepse nė kėtė libėr parakalojnė personazhe politike me shumė faje. Berisha ėshtė pėrpjekur ta ndajė Shqipėrinė nė veri e nė jug. Ai ėshtė antishqiptar dhe mė 21 janar ka vrarė katėr prej shqiptarėve mė tė denjė, qė i bėnte tė tillė varfėria", tha Xhufi, duke cituar herė pas here analiza tė Qosjes. Mė tej, Xhufi u shpreh se kryeministri Berisha ka shitur pasurinė e vendit dhe ka vrarė njerėz tė pafajshėm. "Mė nė fund, nė 100-vjetorin e pavarėsisė arriti tė pėrmbysė edhe historinė, duke i vėnė madje edhe bust njeriut qė i ngjan mė shumė, Ahmet Zogut. Ai, Berisha iu ėshtė shitur armiqve tanė serbė e grekė. Sė fundi, sipas shembullit tė tij, akademikėt janė mbledhur pėr tė vrarė gjuhėn shqipe", deklaroi historiani.

Historiani tjetėr, njėherazi kryetar i PSD-sė, Prof. Paskal Milo e vlerėsoi sė tepėrmi akademikun, kur tha se ai ėshtė kolos i mendimit shqiptar, jo studiues, jo historian, e jo historian i letėrsisė. "Ne e duam mė shumė se nė Prishtinė dhe do ta duam gjithnjė e mė shumė. Tė mos i vijė keq Ramės, por Qosja ėshtė kryeopozitari mė i madh sa i takon regjimit tė Sali Berishės".

Vetė profesori falėnderoi tė pranishmit dhe tha se librin ka nisur ta shkruajė mė 21 janar kur u vranė katėr protestues. "Atė ngjarje e kam ndjekur nga fillimi e deri nė fund. Mendja e shėndoshė tė thoshte se qe gabim. S'kam menduar se do tė na vrisnin mė, sepse edhe nė Kosovė janė vrarė, por nga policėt serbė e jugosllavė jo nga tanėt", theksoi akademiku. Ai kujtoi se ndėrsa hulumtonte nė arkiva i ka mbetur nė mendje thėnia e njė studiuesi tė huaj, qė thoshte: shqiptarėt janė vrarė mė shumė mes veti se sa nga tė huajt.

Profesor Qosja iu pėrgjigj pyetjeve tė gazetarėve edhe sa u takon kėrkesave pėr rishikim tė gjuhės standarde, pas mbledhjes sė dy ditėve mė parė tė Kėshillit Ndėrakademik tė Gjuhės. "Mund tė bėhen diskutime pėr pėrmirėsime aty ku ka vend e aty ku ėshtė e nevojshme pėr gjuhėn letrare kombėtare. Por, mendoj se kėto diskutime tė cilat kanė disa vjet qė kanė filluar, kanė njė frymėzim tjetėr, kryesisht politik", deklaroi atij. Profesori u shpreh se tani kanė shpallur njė luftė pa zė, qė do tė ēojė diku tjetėr, por pėr tė cilėn ai vetė beson se nuk se do tė dalė me sukses.

"Ata duan qė pėrjashtimet qė i kanė bėrė autorėt e drejtshkrimit t'i bėjnė rregulla, por nuk bėhen pėrjashtimet rregulla. Duan tė rrėnojnė rregullat, duke i bėrė pėrjashtimet mė rregulla se rregullat. Gjuha standarde ėshtė njė prej fitoreve mė tė mėdha kulturore dhe tė themi politike e popullit shqiptar. Kjo ėshtė historike. S'duhen bėrė ndryshime", nėnvizoi ai.



I pyetur se ku mund tė jenė pėrmirėsimet, ai tha se "ēdo gjė mund tė pėrmirėsohet, porse pėrmirėsimet nuk duhet nė asnjė mėnyrė tė rrezikojnė bazat, themelet, tėrėsinė e standardit". Sipas tij, nuk mund tė hiqet ė-ja e patheksuar, sepse kjo do tė ndryshonte kuptimin. Po cili ėshtė vendi i gegnishtes nė standard dhe si tė pasurohet standardi me fjalė tė kėtij dialekti? Ja pėrgjigja e akademikut, njėherazi njė ndėr lėvruesit mė tė mirė tė shqipes nė letėrsi: "Gjuha standarde ėshtė e hapur ndaj gegnishtes. Unė vetė jam njė ndėr ata autorė qė fus shumė fjalė nga gegnishtja nė letėrsi, sepse jam rritur atje ku pėrdoret njė ndėr tė folmet mė tė bukura tė gegnishtes". Ai shtoi se ata qė kanė bėrė gjuhėn standarde e kanė thėnė se ajo ėshtė e hapur ndaj fjalėve e leksikut tė dialekteve e tė folmeve. "Askush nuk ka vėnė pengesė pėr fjalėt e kėtij dialekti. E pėrsėris se gjuha standarde ėshtė e hapur ndaj gegnishtes dhe tė folmeve tė tjera. Po ēelen dyer qė janė tė ēelura", theksoi profesori. Nė vazhdė tė kėsaj teme, ai foli edhe pėr bashkėpunimin mes Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe asaj tė Kosovės, duke e konsideruar tepėr tė rėndėsishėm atė. "Bashkėpunimi mes dy akademive ėshtė shumė i rėndėsishėm. Do tė duhej tė ishte edhe nė fusha tė tjera e jo vetėm pėr standardin, sepse nėse ka bashkėpunim vetėm pėr gjuhėn, tregon se diēka nuk ėshtė shėndosh", tha ai. Sa i takon kryetarit tė akademisė (Gudar Beqiraj), Qosja tha se ėshtė njė drejtues i zgjedhur prej pushtetit. "Kam respekt pėr tė po do tė ishte mė mirė sikur tė ishte zgjedhur nga akademikėt e jo nga pushteti", deklaroi profesori, duke kritikuar mė tej akademinė e Prishtinės, qė sipas tij, ka njė kryetar qė pėrfaqėson nivelin mė tė ulėt tė akademisė. "Ajo drejtohet prej njė klani lokalist qė 20 vjet, e kjo ka lėnė pasoja. Ata e kanė kompromentuar akademinė. S'mund tė ketė njė akademi 12 anėtarė tė kryesisė sė njė partie. S'mund tė jetė njė akademi e udhėhequr prej 3 gjuhėtarėve nė 12 vite, qė u lėnė vendin njėri-tjetrit", theksoi ai. Nga ana tjetėr, u duk se ai doli kundėr peticionit tė intelektualėve pėr rishikimin e historisė. "Ju e keni parė nė librin tim 'Kosova nuk ėshtė mė e pushtuar prej otomanėve'. Pushtimi otoman ka qenė 500 vjet dhe ka qenė pushtim. P. Osmane ka qenė pushtuese e trojeve dhe popullit. Ministri i Jashtėm turk nė Kosovė ka thėnė se duhet tė hiqen fjalėt fyese, qė pėrbėjnė e nxisin urrejtje. S'kemi pse t'i edukojmė tė rinjtė me urrejtje. Franca e Gjermania kanė bėrė tekste nė tė cilat kanė hequr gjuhėn e urrejtjes", tha ai duke mos e justifikuar kėshtu peticionin. 

Xhevat Berisha Janjevë19.04.2013/10:04

Nuk ti lexon askush ato shkarravina me motive enveriste.