Getoja e Varshavës: historia e arkivit sekret të saj

Publikuar: 30.01.2013 - 10:01

Varshavė, 30 janar   - Gjatė ditėve tė hidhura tė getos sė Varshaves, njė grup klandestin ka mbledhur njė arkiv tė madh, duke treguar nė detaje ēdo aspekt tė jetės nė burgun e ndėrtuar nė qytet, i cili pastaj ėshtė shkatėrruar nga nazistėt. I udhėhequr nga historiani Emanuel Ringelblum, grupi pastaj ka “varrosur” arkivin pėr gjenerata e ardhme.

Gjatė njė nate tė nxehtė verore, mė 3 gusht tė vitit 1942, 19-vjeēari David Graber ka shkruar emrin e tij nė njė copė letre dhe e ka vėnė nė njė kuti metalike ne rrugėn 68 Nowolipki, nė zemėr tė getos sė Varshavės.

“Do tė mė pėlqente tė shihja momentin kur ky thesar i madh do tė nxirret dhe do tė tregojė tė vėrtetėn botės”, shkroi ai. “Me shpresė qė thesari bie nė duar tė mira, le tė jetojė nė kohė mė tė mira, dhe ta alarmojė botėn se ēka ka ndodhur, nė shekullin e 20-tė. Le tė jetė historia dėshmitarja jonė:

David e dinte qė mund tė kishte vetėm disa orė ose minuta kohė. Gjermanėt kishin arritur nė rrugėn afėr. Dy javė mė herėt, ata kishin filluar t’i ēonin nė trena gjysmė milionė hebrenj, meshkuj, femra dhe fėmijė qė jetonin nė geto, duke i dėrguar nė kampin e ri tė vdekjes, nė Treblinka.

Mė 2 gusht  6.276 janė marrė, mė 3 gusht, janė marrė 6.458 njerėz.

Bashkė me Davidin ishte edhe njė adoleshent tjetėr, Nahum Grzywacz, dhe njė mėsues, Israel Lichtensztajn. Tė tre ishin pjesė e njė pėrpjekjeje kolosale, sekrete pėr tė regjistruar ēdo detaj tė jetės sė getos nė njė arkiv – “thesari i madh” i Davidit. Emri kodik pėr kėtė projekti ishte Oyneg Shabbes (Gėzimi i sė dielės).

Bashkėpunuesit e Oyneg Shabbes kishin grumbulluar dhjetėra e mijėra dokumente deri nė gusht tė vitit 1942. Disa ishin tė shkruara nė formė tė ditarėve, eseve, poezive dhe reportazheve nė jidish, polonisht dhe nė gjuhė tė tjera evropiane. Po ashtu kishte piktura, skica, harta, tiketa tramvaji, receta dhe madje fotografi qė ishin zhvilluar nė formė sekrete nė geto, tė cilat ishin tė mbėshtjella nė letėr dhe ishin ruajtur.

Disa nga gjėrat e zbuluara nga arkivi janė:

-Pllakat i koncertit – shumė muzikantė ishin tė burgosur nė geto dhe orkestrat simfonike dhe koret performonin shpesh.

-‘Kėnga e Rebbe tė Radzyn', njė poemė e shkruar nga Yitzhok Katzenelson, qė eksploron reagimin ndaj vdekjes – poeti po ashtu drejtonte njė shkollė ilegale pėr fėmijė.

“Portreti i vajzės me top”, njė nga 300 pikturat me ujė tė Gele Sekstajn, e cila vdiq nė vitin 1943 – “Mendoj qė  jam piktorja e fundit e mbijetuar hebraike”, shkroi ajo.

Kuponė tė ushqimit dhe njė kartė zyrtare pėr porcione – racionet ishin tė kufizuara nė 189 kalori pėr ditė dhe njė e katėrta e popullatės sė getos vdiq nga uria.

Krijuesit e arkivit kanė mbushur 10 kuti metalike, i kanė lidhur me njė lidhės dhe i kanė fshehur nė themele tė tullave tė 68 Nowolipki, njė ndėrtesė e vjetėr shkollore.

“Unė vetėm dua qė tė kujtohem”, lexon shėnimin e  fundit tė Lichtenstzajn nė emėr tė tij dhe gruas sė tij, njė artist i njohur. “Dėshiroj qė gruaja ime tė kujtohet, Gele Seksztajn. Dėshiroj qė vajza ime tė kujtohet . Margalit i mbush 20 muaj sot.”

Njeriu pas Oyneg Shabbes, ishte njė historian dhe aktivist shoqėror, Emanuel Ringelblum. Ai ishte duke jetuar me bashkėshorten e tij dhe djalin e vogėl nė Varshavė ku ushtritė e Gjermanisė pėrparuan nėpėr Evropė dhe Poloni – nė zemrėn e hebrenjve evropianė.

Familjet hebraike polake me dhjetėra e mijėra u ēuan nė pjesėt e qytetit tė ndarė me mur, tė njohura si geto, ose shkuan nė Varshavė duke menduar qė do tė ishin tė sigurt nė kryeqytetin modern nė tė cilin ēdo i treti ishin hebre. Por, nuk ishte kėshtu.

“Njerėzit nė rrugė nuk e dinin qė do tė ishte njė geto i mbyllur”, shkroi Ringelblum nė nėntor tė vitit 1940. Ringelblum filloi ta regjistronte ēdo ditė vet. Por gradualisht ftoi gjithnjė e mė shumė kontakte qė i besonte. Disa shkruanin nė polonisht, disa nė jidish.

Pėr Ringelblum, rigjallėrimi dhe mirėmbajtja e jidishtes kishte rėndėsi tė madhe, nė njė popullatė tė mbushur me debate intensive pėr identitetin e saj dhe nėn presion si asnjėherė mė herėt. Secili dokument siguron njė depėrtim preciz dhe personal nė jetėn e njė komuniteti qė ende shpresonte paqen.

Fotografitė tregojnė “kontrabandistėt” duke kėrcyer nė murin tri metra me thasė ushqimi, ēka ndihmonte shumicėn vetėm pėr ta shmangur vdekjen nga uria.

“Ēdokush shkruante”, shėnoi Ringelblum. “Gazetarėt dhe shkrimtarė sigurisht, po edhe mėsimdhėnėsit, tė rinjtė-madje edhe fėmijėt. Njė sasi shumė e madhe ėshtė shkruar, njė fotografi e jetės”.

Shkrimet dhe mbledhja e tyre janė bėrė me mė shumė kujdes. Sekretarėt bėnin kopje tė trefishtė, nė rast se zbulohej projekti, madje duke pėrdorur makina shkrimi dhe letra karboni tė Judenrat, kėshilli hebraik i krijuar nga gjermanėt. Asnjė person i vetėm nuk dinte vendndodhjen e tė gjithė dokumenteve, pėr tė krijuar mė shumė siguri pėr vazhdimin e ekzistencės sė tyre.

Secili dokument zbulon njė detaj tė mbrehtė, tė ndritshėm tė jetės reale. Aty ka qenė edhe poeti, Wladislaw Szlengel, duke u ulur pranė telefonit nė geto, duke shikuar nė dritare parkun nė anėn tjetėr. Telefoni ende punon – por ai nuk ka askėnd pėr ta telefonuar nė pjesėn tjetėr tė Varshavės pėrtej murit, ata qė i kishte telefonuar para vitit 1940.

Shumė dėshmi e tjera tregojnė pėr shumė qė kanė vdekur pa asnjė gjurmė.

“Rasti i tmerrshėm i fėmijės 3-vjeēar refugjat,”, Ringelblum shkruan pėr familjen e dėrguar me tren nė geto. “Roja e ka gjuajtur fėmijėn nė borė. Nėna ka kėrcyer nga vagoni pėr ta shpėtuar fėmijėn. Roja ka kėrcėnuar qė do t’i vrasė tė gjithė hebrenjtė nė vagon. Nėna ka arritur nė Varshavė dhe ėshtė ēmendur tėrėsisht”.

Programet e koncerteve dhe biletat e ruajtura japin njė paraqitje pėr emrat dikur tė famshėm nė kryeqytetin dikur tė sofistikuar tė Evropės. Nė geto kishte performanca nga muzikantė me famė botėrore nga Orkestra e radios sė Varshavės dhe Filarmonia.

Njė nga yjet dikur tė njohur tė Varshavės, Artur Gold, ishte aq i famshėm aq qė gjermanėt e kanė  detyruar tė performojė nė Treblinka, me njė veshje palaēoje, para se ta vrisnin.

David Graber, Nahum Grzywacz, Israel Lichtensztajn, Margalit 20-muajsh,  Emanuel Ringelblum, Yehudit Ringelblum, Uri Ringelblum, poeti  Wladislaė Szlengel, orkestrat, Artur Gold – asnjėri nuk mbijetoi luftėn.

E as rruga Nowolipki. Nė vitin 1943, ushtarėt gjermanė bėnė rrėnojė dhe hi rrugėt e vjetra qė ende qėndronin nė kėmbė tė getos.

Por tre pjesėtarėt tė rrethit tė ngushtė tė Oyneg Shabbes kanė arritur tė mbijetojnė.

Nė shtator tė viti 1946, pas disa jave planifikimi dhe kalkulimi, ata kanė vlerėsuar se ku mund tė jetė vendi i fshehur dhe kanė gėrmuar nėn rrėnoja. Dhjetė kutitė ishin ende aty, tė paprekura dhe letrat ishin tė lexueshme.

Pastaj nė vitin 1950, disa punėtore tė asaj qė tani ishte Varshava komuniste derisa punonin kanė ngecur nė dy tundėse metalike tė qumėshtit tė mbushur me dokumente.

Rreth 35.000 dokumente ishin zbuluar tėrėsisht. Tė gjithė pėrpjekjet pėr tė zbuluar vendin e fundit tė fshehtė – mė tė madhin – kanė dėshtuar.

Nė kohėn mė tė fundit, arkeologėt kanė shikuar nėn kopshtin e Ambasadės kineze, nė tė cilin vend ka qenė rruga Nowolipki, por nuk kanė gjetur asgjė.

Pjesa tjetėr e arkivit mund tė jetė ende nėn Varshavė.