Institucionet private shëndetësore marrin, por s’paguajnë tatim

Publikuar: 08.02.2012 - 10:01

Prishtinė, 8 shkurt – Institucionet private shėndetėsore llogariten ndėr subjektet qė kryesojnė nė listėn e zezė tė bizneseve qė u shmangen pagesės sė tatimeve nė fitim. Nga 1.436 biznese tė identifikuara sa merren me kėtė veprimtari, afro 120 prej tyre nuk deklarojnė fare tatime nė Administratėn Tatimore tė Kosovės(ATK), bėjnė tė ditur burime tė “Kohės Ditore”, brenda  kėtij institucioni.

Kėtė shifėr e ka pohuar si reale edhe vetė drejtori i ATK-sė, Behxhet Haliti. Nė njė prononcim pėr gazetėn ai ka thėnė se tė dhėnat e pėrmendura figurojnė nė dokumentet e ATK-sė.

Nga numri i pėrgjithshėm i institucioneve private shėndetėsore, sipas informatave qė ka gazeta, katėr nga to janė spitale tė mėdha, dhe ato bėjnė pjesė nė Njėsinė e Tatimpaguesve tė Mėdhenj (NJTM). Bizneset e kėsaj kategorie kanė qarkullim vjetor prej mė shumė se njė milion eurosh. Kurse 13 subjekte tė tjera qė merren me ēėshtje shėndetėsore llogariten po ashtu si biznese tė mėdha, tė cilat po ashtu i njeh kategorizimi i ATK-sė, por jo tė rangut tė NJTM-ve, meqė ato kanė mbi 500 mijė euro, por jo mbi njė milion euro qarkullimit vjetor. Tė tjerat u takojnė bizneseve tė vogla dhe tė mesme, ndėrsa qė prej numrit tė pėrgjithshėm, 711 janė deklarues tė tatimeve.

Haliti ka bėrė tė ditur se institucioni qė ai drejton ėshtė duke punuar nė shumė drejtime pėr tė arritur futjen nėn ombrellėn e taksave tė tė gjitha institucioneve private shėndetėsore. Ai ka theksuar se pas identifikimit tė tyre, ATK-ja ka pėrgatitur njė pako tė tėrė masash nė mėnyrė tė inkasojė tatimet e pambledhura tė kėsaj natyre nė pėrputhje me rregullat ligjore. 

Sipas tij, do tė fillohet me fushata informuese dhe edukuese mbi obligimet dhe tė drejtat e kėtyre subjekteve qė kanė ndaj shtetit dhe taksave, mirėpo nėse edhe pas kėsaj ato do tė vazhdojnė tė mos pėrfillin obligimet pėr pagesėn e taksave nė fitim, atėherė do tė ndėrmerren masat ndėshkuese ndaj tyre.

“Do tė ndėrmerren masa ndėshkuese, por vetėm pas paralajmėrimit dhe njoftimit pėr obligimet qė ato kanė ndaj shtetit”, ka deklaruar Haliti. 

Megjithatė, ai ka pėrmendur edhe njė metodė tė re, pėrmes sė cilės ATK-ja synon tė fusė nėn kontroll subjektet private shėndetėsore. Thotė se do tė shfrytėzojnė edhe kompanitė private qė ofrojnė sigurimeve shėndetėsore.

“Kemi pasur disa takime me drejtuesit e kėtyre kompanive, nga tė cilėt kemi kėrkuar qė tė mos i ekzekutojnė pagesat e bėra nga klientėt e tyre nėse ato nuk sillen sė bashku me kuponėt fiskalė”, ka nėnvizuar Haliti.

Ai ka thėnė se pėr kėtė madje ka gjetur mirėkuptimin e drejtuesve tė kėtyre kompanive. 

Tė njėjtėn gjė e ka pohuar edhe  Fatos Zajmi, drejtor juridik i kompanisė “Iliria”, e cila ėshtė njėra ndėr mė tė mėdhatė qė ofron kėso lloj shėrbimesh pėr qytetarėt e Kosovės.

“Ne pasi kemi zhvilluar takime me zyrtarė tė ATK-sė, menjėherė pasi qė janė futur nė pėrdorim edhe zyrtarisht arkat fiskale, iu kemi dėrguar nga njė letėr informimi tė gjithė shfrytėzuesve tė shėrbimeve tona shėndetėsore, duke u bėrė me dije se pagesat e faturave do tė bėhen vetėm nėse atyre u janė tė bashkangjitur edhe kuponėt  fiskalė”, ka saktėsuar Zajmi.

Ai ka vlerėsuar se do t’i pėrmbahen me pėrpikėri kėrkesės sė ATK-sė nė lidhje me kėtė.

“Ne do t’i pėrmbahemi asaj dhe nuk do tė lėshojmė pagesa as individuale dhe as kolektive pa qenė aty i bashkangjitur edhe kuponi fiskal”, ėshtė shprehur Zajmi.

Ai ka pohuar se edhe pas kėtij njoftimi kanė pasur raste kur klientėt kanė sjellė fatura mbi shėrbimet shėndetėsore, por sipas tij ato nuk janė kompensuar. 

“I kemi kthyer prapa kėto raste, duke i orientuar dhe kėrkuar qė tė kompletohet rasti me kuponė fiskalė”, ka thėnė Zajmi.

Sipas tij, me kėso rastesh prin rajoni i Podujevės, kurse Prishtina qėndron mė sė miri sa i pėrket respektimit tė kritereve pėr kompensim, pėrfshirė edhe posedimin e kuponit fiskal.

Nė anėn tjetėr, gazeta ka konfirmuar se tė dhėnat e ATK-sė nė lidhje me numrin e institucioneve private shėndetėsore qė operojnė nė Kosovė ndryshon shumė nga ai qė e posedon Ministria e Shėndetėsisė, meqė kėto subjekte nuk mund tė zhvillojnė aktivitete pa licencėn e kėsaj ministrie. Diferenca ėshtė pėr 509 biznese mė pak qė i di Ministria nė krahasim me ATK-nė. 

Faik Hoti, drejtor i Departamentit pėr Komunikim nė MSH, ka pohuar se viti 2011 ka pėrfunduar me 927 IPSH tė licencuara, pėrfshirė kėtu laboratorė, ambulanca, poliklinika, qendra diagnostike-terapeutike dhe spitale. Kurse, numri i IPSH-ve i identifikuar nga ATK-ja ėshtė 1.436. 

Hoti, ndėrkaq ka shtuar se edhe nė fillim tė 2012, MSh-ja ka pranuar aplikacione tė reja pėr licencim tė IPSH-ve dhe se procesi i licencimit ėshtė i vazhdueshėm.

I pyetur nėse marrja e njė licence tė punės nga ana e MSH-nė nėnkupton me automatizėm edhe regjistrimin e atij subjekti (IPSH-je) si biznes, Hoti ka sqaruar se secili subjekt para se tė aplikojė pėr licencė tė punės si IPSH, ai hap certifikatėn e regjistrimit tė biznesit nė MTI, e tek pastaj aplikon nė MSH pėr licencė pune nė fushėn shėndetėsore.

“Komisioni i MSH-sė e vlerėson nėse i plotėson apo jo institucioni kushtet teknike e profesionale qė tė licencohet me shėrbimet pėr tė cilat ka aplikuar, si dhe profesionistėt qė do tė punojnė aty, dhe tek pastaj Bordi merr vendim pėr dhėnie ose refuzim tė licencės”, ka saktėsuar Hoti.

Ai mė pas ka pohuar se Ministria ofron ēdo informacion qė i kėrkohet nga ATK-ja, ose ndonjė institucion tjetėr lidhur me subjektet, tė cilat i ka nėn mbikėqyrje. Hoti ka thėnė se janė rreth 100 institucione tė reja shėndetėsore qė hapen brenda vitit, por ka edhe raste qė IPSH-tė e shuajnė veprimtarinė e vet pėr shkak se nuk ia dalin tė jenė konkurrente nė treg.

***

Legjenda: Nga numri i pėrgjithshėm i institucioneve private shėndetėsore, katėr nga to janė spitale tė mėdha, dhe ato bėjnė pjesė nė Njėsinė e Tatimpaguesve tė Mėdhenj, pėrkatėsisht janė biznese qė kanė qarkullim vjetor mbi njė milion euro