Miliardat flenë në thellësi të tokës së Shqipërisë

Publikuar: 13.12.2011 - 09:15

Tiranė, 13dhjetor  - Shqipėria teorikisht jeton mbi miliarda euro minerale tė fshehura nė thellėsinė e tokės, por vetėm teorikisht, pasi nė shumė raste, mineralet janė tepėr thellė, tepėr tė vėshtira pėr t’u nxjerrė nė sipėrfaqe apo janė shumė tė varfra dhe tė kushtueshme pėr t’u pėrpunuar. Pėr mė tepėr, rezervat e pėrgjithshme minerare tė vendit, ndonėse mund tė krijojnė vende pune dhe aktivitet ekonomik, pėrbėjnė gjithsesi njė pjesė tė vogėl tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto (GDP).

Kromi, bakri, qymyri, nafta e minerale tė tjera vlerėsohet se gjenden nė sasi tė mėdha, por pėrfitimet e vendit nga kėto minerale janė tė pakta, shkruan gazeta “Shqip”. Vlerėsohet se nė nėntokėn shqiptare ka naftė me vlerė tė pėrgjithshme prej mbi 6 miliardė dollarėsh, por pjesa dėrrmuese e saj nuk ėshtė ende e mundur tė nxirret nga nėntoka me teknologjinė aktuale tė disponueshme, gjė qė bėn qė vlera e pėrgjithshme e naftės sė prodhuar tė jetė rreth 300 milionė dollarė nė vit.

Shumė legjenda kanė qarkulluar mbi pasuritė e nėntokės shqiptare, por kėto kanė mbetur thjesht legjenda. Para viteve 2000, shumė ekspertė vendės e tė huaj besonin se vendburimet aktuale tė naftės janė vetėm pjesa e sipėrme e njė burimi mė tė madh, ose njė megaburimi qė gjendet mė thellė. Burimet aktuale tė naftės nė Shqipėri gjenden nė 300-500 apo 1 mijė metra thellėsi. Burimi mė i thellė gjendet nė 3 700 metra thellėsi. Nė mbi 5 mijė metra thellėsi, besohej se gjendej megaburimi. Legjenda u konfirmua si e tillė pasi kompanitė ndėrkombėtare shpenzuan rreth 600 milionė dollarė nė projekte kėrkimore nė Shqipėri, tė cilat dolėn pa rezultat, ose zbuluan sasi tepėr tė vogla nafte pėr t’u shfrytėzuar. Legjenda tė ngjashme pėr megaburimin e thellėsive tė mėdha ekzistojnė edhe nė Greqi, Bosnjė e vende tė tjera.

Rreth 670 kompani, shumica e tė cilave me pėrmasat e kioskave, janė licencuar aktualisht pėr tė shfrytėzuar kėtė pasuri minerare, ndėrsa rreth 70 kompani tė tjera janė licencuar pėr tė kėrkuar burime tė reja.

Teorikisht, sasia e pėrgjithshme e rezervave tė nxjerrshme tė mineralit tė kromit rezulton 10 milionė tonė. Me ēmim prej 200 dollarėsh pėr ton, kromi rezulton njė pasuri me vlerė 2 miliardė dollarė. Por kėto 2 miliardė dollarė krom gjenden shumė thellė, nė disa raste nėn nivelin e detit. Kostoja e nxjerrjes sė tij nė sipėrfaqe ėshtė tepėr e lartė. Gjithsesi, kromi ėshtė metali mė me leverdi ekonomike sot pėr sot pas naftės nė Shqipėri. Njėri nga burimet, ai i Bulqizės, ėshtė veēanėrisht i pasur. Qeveria ka dhėnė rreth 250 licenca shfrytėzimi pėr burimet aktuale tė kromit. Prodhimi aktual ėshtė rreth 200 mijė tonė nė vit.

Minerali i bakrit vlerėsohet se ėshtė mė i bollshėm, por edhe mė i varfėr. Rezervat e nxjerrshme gjeologjike llogariten nė rreth 50 milionė tonė. Rezervat gjeologjike nė minierat aktualisht nė shfrytėzim vlerėsohen nė 4.7 milionė tonė.

Shqipėria vlerėsohet se ka edhe 300 milionė tonė rezerva nikeli, por pėrmbajtja e metalit tė vlefshėm nė kėtė masė varion nga 0.85 nė 1.15 pėr qind. Qymyri gjendet nė pesė burime kryesore, tė cilat konsiderohen si tepėr tė vogla pėr t’u vėnė nė shfrytėzim dhe tepėr tė varfra pėr t’u shfrytėzuar me leverdi.

Nė Selenicė vlerėsohet se gjenden aktualisht 520 mijė tonė bitum natyral, i cili po shfrytėzohet. Por Shqipėria ka edhe 3-4 milionė tonė tė tjera burime bitumi pranė zonave naftėmbajtėse. Ndėrsa, rreth zonės sė Korabit si dhe nė Dumre tė Elbasanit apo nė Sarandė, gjenden disa burime minerare qė mund tė pėrdoren pėr prodhimin e gipsit dekorativ. Nė pjesėn maqedonase tė Korabit, njė fabrikė gjermane prodhon prej vitesh gips pėr tė gjithė Ballkanin, ndėrsa nė anėn shqiptare, burimi nuk ėshtė vėnė kurrė nė shfrytėzim.

Shėrbimi gjeologjik shqiptar vlerėson se nė Shqipėri mund tė ketė edhe rreth 100 milionė tonė kripė guri, ku pjesa mė e madhe gjendet nė Dumre, ndėrsa burime mė tė vogla gjenden nė Dhrovjan, Kardhiq dhe Kolonjė.