Ngrohja globale hap transportin detar në Arktik

Publikuar: 05.11.2013 - 10:10

Ndėrkohė qė shumė njerėz janė tė shqetėsuar rreth efekteve negative tė ngrohjes globale, ajo po krijon edhe mundėsi pėrfitimi nė disa raste. Nė shtator, akulli nė Polin e Veriut ishte shkrirė nė njė nivel nėn mesataren e 25 viteve tė fundit. Ndėrsa akulli po pakėsohet, anijet kanė filluar tė mbushin boshllėqet.Pėr shekuj me radhė, arinjtė polarė kanė shijuar ujėrat arktike nė vetmi. Por tani, atyre po u shtohen miq gjatė verės. Verėn e kaluar, Kina dėrgoi pėr herė tė parė njė anije akullthyese, Snow Dragon, qė kaloi mbi Rusi, gjatė rrugės nga Shangai nė Islandė.

 Pastaj, Yong Sheng, njė anije mallrash e kompanisė kineze tė transportit detar COSCO, u bė anija e parė tregtare qė kaloi nga kjo rrugė e shkurtėr gjatė verės. Lundrimin nga Shangai nė Roterdam, ajo e bėri pėr dy javė mė pak se sa do t’i kishte zgjatur normalisht nėpėrmjet Kanalit tė Suezit.

 Siē tregon kjo foto tė NASA-s, akulli i Arktikut pėrreth Polit tė Veriut zvogėlohet ēdo verė. Dhe pritet qė ky fenomen tė vazhdojė.

Edhe presidenti rus Vladimir Putin ėshtė dakord me shkencėtarėt amerikanė.

 “Ėshtė absolutisht e qartė tashmė se klima po ndryshon.

Ėshtė e qartė tani qė zona veriore mund tė jetė e hapur pėr lundrimin e anijeve pėr 100 ditė apo ndoshta 150 ditė, dhe se rajone tė reja po hapen pėr aktivitet ekonomik.”

 Ndėrsa Rusia po investon mė shumė pėr anijet akullthyese, ekspertėt nė njė konferencė tė kohėve tė fundit pėr Arktikun thonė se shohin mundėsi nė rritje pėr tregti. Zoti Felix Tschudi, kryetar i njė kompanie norvegjeze transporti, ka transportuar xeheror hekuri nga Norvegjia veriore nė Kinė.

 “Ne besojmė se mundėsitė pėr Rrugėn Detare Veriore janė tė mėdha. Por do tė ndodhė gradualisht. Nė 2010-ėn, katėr anije e pėrdorėn kėtė rrugė. Nė 2011-ėn, kishte 34 anije. Dhe nė 2012-ėn kishte 46. Kėtė vit priten rreth 50 anije.”

Lawson Brigham ishte kapiteni i anijes akullthyese tė Rojeve Bregdetare tė Shteteve tė Bashkuara, bazuar nė Alaskė.

 “Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė njė shtojcė sezonale pėr Kanalin e Suezit, pėr transportin e burimeve natyrore. Ne nuk do tė ndryshojmė trafikun global tė anijeve me konteniere.”

 Udhėheqėsit indigjenė dhe ambientalistėt janė tė shqetėsuar rreth njė derdhjeje nafte nė mjedisin e veriut. Aqqaluk Lynge, nga Groenlanda , ėshtė kryetar i Kėshillit Inuit Ndėrpolar.

 

“Arktiku nuk mund tė pėrdoret si laborator. Oqeani Arktik ėshtė toka e fundit e paprekur. Ėshtė shtėpia jonė. Njerėzit duhet tė kuptojnė se ka njerėz qė jetojnė kėtu.”

 Por fqinji i tij, presidenti i Islandės Olafur Grimsson, i mirėpret anijet kineze:

“Muajin e ardhshėm, shefi ekzekutiv i COSCO-s, i kompanisė kineze mė tė madhe tė transportit, do tė shpjegojė nė Asamblenė e Rrethit Arktik nė Rejkjavik se si Kina po pėrgatitet pėr njė epokė tė re tė transportit detar, kur shkrirja e akullit tė Arktikut do tė lidhė Azinė nė njė mėnyrė tė re me Amerikėn dhe Evropėn.”

Ajo qė mund tė jetė e keqe pėr arinjtė polarė, mund tė jetė e mirė pėr transportin detar mes Azisė dhe Evropės .