“Franca e Gjermania do t'i luten në ‘gjunjë’ Turqisë për në BE”

Publikuar: 22.02.2013 - 21:33

Berlin, 22 shkurt - Nė fundjavė kancelarja  gjermane Angela  Merkel fillon njė udhėtim dyditor nė Turqi. A ekziston mundėsia e hapjes sė njė kapitulli tė ri nė marrėdhėniet gjermano-turke si "shenjė e vullnetit tė mirė"?

"E sėmura" e Bosforit prej kohėsh ėshtė shėruar. Mė shumė se kaq, pėr shkak tė sukseseve ekonomike dhe prestigjit gjithnjė e mė tė madh ndėrkombėtar tė Turqisė, kancelaren gjermane e pret njė kryeministėr me shumė vetėbesim. Kėtė qėndrim duket se e ka forcuar profecia e fundit e komisionarit tė BE-sė pėr energjinė, Günther Oettinger, sipas tė cilit duket se Gjermania dhe Franca do t'i luten ‘nė gjunjė’ Ankarasė tė anėtarėsohet nė BE, shkruan DW.

Me mė pak patetikė, por nė tė njėjtin drejtim shkojnė edhe deklaratat e politikanit kristiandemokrat, Ruprecht Polenz. Kryetari i Komisionit tė Bundestagut pėr Marrėdhėniet me Jashtė, kėrkoi hapjen e njė kapitulli tė ri nė negociatat e anėtarėsimit me Turqinė, pavarėsisht bllokadės sė Qipros, “me qėllim qė tė dyja palėve t'ju mundėsohet njė diskutim sistematik”.

Turqia refuzon me kėmbėngulje qė unioni doganor me 10 anėtarėt mė tė rinj tė BE-sė ta zgjerojė edhe me njė vend tjetėr, me Republikėn Qipriote. Kjo do tė nėnkuptonte qė anijet qipriote dhe avionėt tė futeshin pa problem nė portet dhe aeroportet turke. Turqit janė shumė tė pakėnaqur qė deri mė tani nga negociatat e hapura me BE-nė, vetėm 13 nga 35 kapituj janė hapur, dhe vetėm njė prej tyre, ai pėr shkencėn dhe hulumtimet ėshtė pėrmbyllur.

Ndonėse nuk pritet qė Merkel tė ndryshojė pozicion nga ideja e njė partneriteti tė privilegjuar me Turqinė, si alternativė ndaj anėtarėsimit, mediat turke dhe ato gjermane  i shohin si tė mundshme "sinjalet pozitive", pasi edhe presidenti francez Hollande e vlerėsoi si tė mundur hapjen e njė kapitulli tė ri negociimi pėr politikėn rajonale.

Por mė shumė se procedurat e anėtarėsimit, turqit janė mė tė interesuar pėr tema mė delikate, si detyrimi i vizės dhe pasaporta e dyfishtė. Deklaratat e Merkelit nė kėtė pikė priten me shumė interes. Ministri i Brendshėm gjerman, Hans-Peter Friedrich ka pėrjashtuar para dy javėsh mundėsinė e heqjes sė vizave pėr qytetarėt turq qė duan tė hyjnė nė Gjermani.

Edhe ēėshtja e pajisjes me dy pasaporta pėr turqit qė jetojnė nė Gjermani nuk duket se do tė gjejė zgjidhje. Vėzhguesit thonė se kėto nuk bėjnė pjesė nė agjendėn e Merkelit nė Ankara. Erdogani i habiti turqit nė tetorin e shkuar nė Berlin, kur tha se ata duhet tė pėrpiqen pėr mė shumė integrim dhe tė pranojnė kulturėn gjermane, duke njohur Göthen dhe Kantin. Mė parė kryeministri turk kishte kritikuar ashpėr politikėn e integrimit gjerman dhe kishte paralajmėruar nga asimilimi, qė pėr tė "ishte krim kundėr njerėzimit".

Nė debatin pėr vizat Turqia do tė kritikojė procedurat e gjata burokratike edhe pėr vetė njerėzit e biznesit qė duan tė investojnė nė Gjermani. Ahmet Davutoglu, ministri i Jashtėm turk ka bėrė fjalė pėr "njė trajtim tė turpshėm" tė vendit tė tij" si kandidat anėtarėsimi. Merkel, sipas vėzhguesve do t'i referohet negociatave nė zhvillim mes BE-sė dhe Ankarasė dhe do tė pėrjashtojė njė qėndrim tė veēuar tė Gjermanisė. Por edhe Turqia nuk do tė bėjė premtime zyrtare pėr ripranimin e refugjatėve tė kthyer nga Greqia, pa marrė nė kėmbim diēka pėr vizat.

Njė pikė e rėndėsishme e bashkėpunimit gjermano-turk ėshtė angazhimi i pėrbashkėt kundėr ekstremizimit fetar ose politik si edhe kundėr terrorizmit ndėrkombėtar. Nga qarqet gjermane tė sigurisė thuhet se bashkėpunimi funksionon, por ka nevojė pėr pėrmirėsime. Pėr koordinimin mė tė mirė nė luftėn kundėr terrorit pritet qė tė arrihet njė marrėveshje, sipas sė cilės ministrat e Brendshėm tė tė dy vendeve tė takohen dy herė nė vit pėr konsultime.

Bashkėpunimi nė sektorin e energjisė dhe zgjerimi i tregtisė dhe transferimit tė teknologjisė do tė shtrohen pėr diskutim nė Kėshillin Ekonomik Gjermano-Turk nė Ankara, ku do tė marrin pjesė pėrfaqėsuesit nga ekonomia gjermane qė shoqėrojnė kancelaren. Por edhe Siria, Irani dhe Lindja e Mesme do tė jenė tema diskutimi tė Merkelit nė Ankara. Vizita e kancelares gjermane Merkel fillon me njė qėndrim tė shkurtėr tek trupat gjermane, qė shėrbejnė nė kufirin siriano-turk, pas dislokimit tė raketave Patriot.

yzil prizren22.02.2013/22:40

Amin!Detyra e parë për kosovarët tani e tutje është të harojnë përgjithmon paragjykimet ndaj Turqisë dhe popullit të saj.E vetmja shansë për largimin nga humnera dhe rimëkëmbjen e Kosovës është mu z.Erdogani me ekipin e tij.Më besoni Ai relativisht shpejtë do eliminoj nga sqena politike Hashimin