Femrat e dhunuara në luftë, të keqtrajtuara në paqe

Publikuar: 09.04.2012 - 22:15

Prishtinė, 9 prill – Trembėdhjetė vjet mė parė, 52-vjeēarja nga Drenica kishte njė jetė tė mirė dhe tė lumtur sė bashku me familjen e saj pesanėtarėshe. Ajo madje e kishte edhe dinjitetin tė cilin “nuk e ka sot”. Lufta e Kosovės e kishte “mbytur pėr sė gjalli”. Kishte parė shumėēka, kishte pėrballuar shumėēka, madje edhe plagosjen e djalit tė hasretit, qė asokohe kishte vetėm tre vjet. Por, mendja nuk i kishte shkuar se do tė shėrbente si objekt ku ushtarėt serbė do t’i shuanin epshet seksuale pėr dy javė rresht. E dhunuar sistematikisht pėr dy javė, nė prezencė tė tre fėmijėve, 52- vjeēarja pėrsėrit vazhdimisht se “ėshtė e vdekur pėr sė gjalli”, shkruan Koha Ditore.

“Vdekja pėr mua nuk ėshtė mė tragjedi. Ah sikur tė kisha vdekur, nuk kisha dashtė asgjė mė shumė”, rrėfen drenicasja, e cila nė moshėn 39-vjeēare kishte pėrjetuar “masakėr pėr sė gjalli”. Prej vitit 1998, atėherė kur lufta kishte krisur nė Kosovė, ajo dhe familja e saj kishin qėndruar nėpėr male. Dy muaj para bombardimeve nga forcat e NATO-s, nė vitin 1999, ajo me tre fėmijėt e saj, si dhe qindra gra, fėmijė e pleq tė zonės sė Drenicės qė zhvendoseshin vazhdimisht pėr tė gjetur ndonjė vend tė sigurt, ishin vendosur nė lokacionin e quajtur nga vendėsit “Tunelet e Aēarevės” nė fshatin Aēarevė. Aty kishin ngritur tenda dhe kishin qėndruar tė sulmuar kohė pas kohe nga forcat serbe deri dy javė pas bombardimeve tė NATO-s. Tmerri kishte nisur pikėrisht nė atė periudhė.

“Nuk e di saktė datėn, por e di qė ishte pothuajse dy javė pas bombardimeve tė NATO-s, ajo ditė kur shkijet erdhėn dhe nuk lanė gjė pa bėrė”, rrėfen ajo.

Ata kishin hedhur granata, kishin shpėrndarė dhunė, kishin masakruar dhe kishin pėrdorur ēdo lloj torture mbi popullatėn e pafajshme tė pėrbėrė nga gratė, fėmijėt dhe pleqtė shqiptarė. Po atė ditė, edhe djali i saj trevjeēar ishte plagosur nga copat e njė predhe, tė cilat i kishin shkaktuar plagė nė kokė e nė kėmbė.

“Djalin e kisha pėr gjini, e dy ēikat, edhe ato tė vogla, njėra pesė vjet e tjetra katėr, qanin vazhdimisht. Krejt mundimin e kisha se si t’i mbaja afėr vetes”, ka shtuar ajo.

Pasi qė kishin arritur ta vinin plotėsisht nėn kontroll masėn, forcat serbe i kishin detyruar tė gjithė personat qė ishin prezentė tė renditeshin nė kolonė me arsyetimin se po i dėrgonin pėr nė Drenas. Disa herė kolona ishte ndalur. Dikė e kishin mbytur e dikė e kishin plaēkitur. Njėra ndėr pauzat e kolonės kishte rezultuar mė sė keqi. Ndalja nė fshatin Tėrdefc ia kishte rrėnuar jetėn drenicases, dhe po ashtu edhe 26 femrave tė tjera, tė cilat ushtria serbe i kishte veēuar nga kolona. Gratė qė ishin selektuar “si mė tė bukurat” ishin vendosur secila veē e veē nėpėr shtėpitė e fshatit Tėrdefc, asokohe i braktisur nga banorėt. Ato qė kishin pasur fėmijė i kishin marrė me vete.

“Djalin e mbaja nė gji. E vajzat mė mbanin fort pėr trupi, nuk hiqeshin nga unė”, rrėfen e pėrlotur 52-vjeēarja, tė cilėn e kishin vendosur nė njė odė qė pėrbėhej nga njė dhomė dhe njė korridor nė formė tė paradhomės. Aty ajo ishte dhunuar nga dy policė serbė ēdo natė, pėr 14 ditė rresht.

“Njėri nga ta ishte komandant i policisė serbe nė Drenas. Tjetri nuk e di. Tė dy ishin afėrsisht tė moshės 50-vjeēare”, tregon ajo.

Ata madje kishin filluar tė krijonin armiqėsi me njėri-tjetrin se cili ta zinte radhėn i pari pėr ta dhunuar atė, derisa komandanti serb pas disa ditėsh kishte vendosur qė ta vizitonte vetėm ai.

“Fėmijėt dėgjonin e shihnin ēdo natė se ē’po ndodhte. Vajza e madhe e kuptonte se ēfarė po mė bėnin”, vazhdon tė rrėfejė ajo.

Ēdo natė policėt serbė iu kishin sjellė fėmijėve tė saj ushqime, ēokollata e rroba, nė mėnyrė qė tė qetėsoheshin dhe tė mos i ”bezdisnin” ata me tė qara. Ata madje ia kishin sjellė njė doktor djalit tė 52- vjeēares, pėr t’ia larguar njė copė tė predhės qė i kishte ngecur nė kėmbė.

“Djali qante vazhdimisht dhe ata s’mund ta duronin. Kėshtu e sollėn njė doktor, i cili u mor me plagėn e tij”, tregon ajo,  e cila pesė ditėt e para tė qėndrimit nė atė dhomė nuk kishte ngrėnė asgjė. Ajo, e cila pas dy javėsh kishte peshuar vetėm 30 kilogramė, pasi kishte pėrjetuar “tmerrin dhe poshtėrimin mė tė madh nė botė”.

“Ata i thoshin njėri-tjetrit me gėzim se po pinin qumėsht shqiptari. Nuk mė patėn lėnė pjesė tė trupit pa mė dėmtuar. Mė kafshonin si kafshė”, ka shtuar ajo.

Kur i kishin humbur tė gjitha forcat, “Zoti kishte dashur” t’i vinte fundi asaj tragjedie. Ajo pas dy javėsh kishte dėgjuar teksa po largoheshin forcat serbe nga fshati. Kishte pasur hallin se si tė dilte nga ajo dhomė. Mė shumė kishte dashur tė vdiste sesa tė pėrballej me njerėzit, posaēėrisht me burrin e saj, i cili asokohe ishte i strehuar nė male.

“Fjalėt dėgjoheshin dhe burri im kishte marrė vesh se ndodhesha nė Tėrdefc. Shumėkush mė kishte parė kur mė ndanė nga kolona e edhe burri im nuk e kishte pasur zor tė kuptonte se ēfarė mė kishte ndodhur”, tregon ajo.

Por, falė pėrkrahjes sė burrit tė saj dhe familjes, ajo sot ende jeton. Tė gjithė e kishin mbėshtetur dhe i kishin dhėnė forcė ta vazhdonte jetėn. Burri i saj madje e kishte ndaluar disa herė nė momentet kur ajo kishte vendosur t’i jepte fund jetesė sė saj.

“Burri im disa herė mė ka ndalė kur mė ka parė duke tentuar tė bėjė vetėvrasje. Falė atij dhe fėmijėve unė po jetoj”, ka thėnė drenicasja.

Por, dhimbjet e saj pėrherė qėndrojnė. Edhe atėherė kur ajo vendos t’i harrojė, rrethi i saj ia pėrkujton. Fjalėt e fshatit nuk ndalen, edhe po deshi ajo, edhe po e harroi ajo tragjedinė e pėrjetuar. E asaj shpesh i ndodh qė ta humbė vetėdijen e tė mos e dijė se ku ndodhet, si pasojė e traumave.

“Kam pas jetė tė mirė para lufte. Kemi pas dyqanin tonė, shtėpinė, veturėn, traktorin. Krejt janė djegur, e tash po jetojmė nė njė dhomė”, ka thėnė ajo.

Jeta e saj mund tė “stabilizohet” vetėm nėse do ta ndėrronte vendbanimin. Por drenicasja nuk ka marrė pėrkrahje nga askush. Ajo e di se Ligji pėr statusin dhe tė drejtat e familjeve tė dėshmorėve, invalidėve, veteranėve dhe pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe familjeve tė viktimave civile tė luftės nuk e mbėshtet atė e as mijėra gra tė tjera, tė cilat ishin viktima tė dhunimit nga forcat serbe gjatė kohės sė luftės nė Kosovė.

“Kam pritur qė shteti ynė do tė bėjė diēka pėr tė na lehtėsuar gjendjen, pėr tė na rehabilituar, pėr tė na rikthyer nė jetė. Tek ne po tė jesh i plagosur nga plumbi je hero dhe krenohesh, mirėpo po te jesh e dhunuar, ėshtė poshtėrim dhe duhet ta mbash kokėn ulur”, ka thėnė ajo, duke vajtuar jetėn e saj dhe tė familjes “qė po e kalojnė nė mjerim e skamje”.

Ajo ėshtė pėrpjekur disa herė tė rregullojė dokumentacionet pėr tė pėrfituar benificione, duke menduar se i takojnė me ligj asaj dhe djalit tė saj tė dėmtuar nė luftė, por nuk ka arritur tė pėrfitojė asgjė.

“Mė kanė thėnė se duhet tė na mungojė njė dorė ose njė kėmbė pėr tė na takuar ndonjė pension invalidor”, ka shtuar ajo.

E Feride Rushiti, drejtoreshė e Qendrės kosovare pėr rehabilitimin e tė mbijetuarve tė torturės, ka bėrė tė ditur se flitet qė numri i grave tė dhunuara gjatė luftės nė Kosovė shkon deri nė 20 mijė.

Rushiti ka vlerėsuar se fatkeqėsia e grave tė dhunuara gjatė luftės ėshtė se, pėrveē se janė dhunuar, ato janė ritraumatizuar nga opinioni kosovar dhe nga mentaliteti i shoqėrisė, pėr faktin qė shoqėria i ka stigmatizuar, dhe shumė prej tyre kanė mbetur madje edhe pa mbėshtetje tė familjes.

“Shumė gra janė nda nga burrat, janė stigmatizuar nga familjarėt e prindėrit. Mė e keqja ėshtė se kjo kategori nuk pėrfshihet nė Ligjin pėr vlerat e luftės. Kėto gra me status duhet tė ishin kategorizuar si viktima civile, mirėpo ky ligj e ka marrė parasysh vetėm invaliditetin fizik, pa e marrė parasysh invaliditetin mendor”, ka sqaruar Rushiti.

Kėto kategori, sipas Rushitit, kanė mbetur plotėsisht nė margjina tė shoqėrisė, dhe nuk kanė asnjė pėrkujdesje “pėrpos iniciativave tė shoqėrisė civile”.

Rushiti ka bėrė tė ditur se qendra qė ajo drejton e ka nė plan t’i mbledhė shumė gra tė cilat janė viktima tė dhunimit e qė ndjekin programe riintegruese nė kėtė qendėr, pėr tė kėrkuar opinionin e tyre se cila do tė ishte mėnyra mė e mirė pėr ta adresuar ēėshtjen e tyre nė njė fushatė, e cila ėshtė premtuar tė realizohet nga ministrja e Integrimeve, Vlora Ēitaku.

“Dhunimi ėshtė armė e luftės, nė qoftė se ėshtė viktimė dikush qė ėshtė plagosur, edhe ajo qė ėshtė dhunuar ėshtė e tillė. Kjo ėshtė e pėrcaktuar edhe me konventa ndėrkombėtare”, ka shtuar ajo.

Ndėrkaq, zėvendėsministri dhe njėherėsh ministėr i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, lidhur me kėtė kategori, e cila ka mbetur e papėrfshirė nė ligj 13 vjet pas mbarimit tė luftės, ka thėnė se ēėshtja e tyre nuk ėshtė trajtuar ende nė veēanti.

“Nuk ėshtė trajtuar nė veēanti kjo ēėshtje deri mė tani qė tė rregullohet me ligj. Do t’i marrim pėrvojat e vendeve tė rajonit”, ka thėnė Kuēi.

shkupjani19.09.2012/13:05

ska me keq se me e dhunue motren shqiptare po ala kosovart nuk jan mbushen mend ala kan qef te bashkohen me serbet huv ka hie ne gjak serbi

xhevdaaa10.04.2012/12:56

zoti ishalla i ndihmon ketyre grave por ishalla edhe popllit ton budall qe kurr su mbush mend e se kuptojn qka do me than dhunim e qka do me than deshir per mu ata gra kan vler sikurse nje jetim qe jeta pa baba e pa nana qe duhte me pas respekt per at fmi qashtu duhte me pas respekt e nder per ata femna qe jan te dhunun se ksi pej qefi qe po rrin ne motel ka 24 or me burra te huj atyne spo ju thot shqorija jone keq po veq te dhunuarve nga serrbia e keqe zoti ju ndihmoft te gjithave atyre edhe popullit ton budall ne pergjithsi

liria10.04.2012/12:41

Keto gra,nena, motra jane luftetare keto meritojn shume me shume se qdo kush tjeter sepse vdekja eshte me e leht se sa jeta ne keto raste prandaj duhet ti trajtojme si heroina te gjalla, turp per qeverine per te gjithe ata qe nuk e ngrisin zerin dhe nuk i perkrahin viktimat e luftes, respket per te gjitha keto femra.

drenica10.04.2012/12:06

MENTALITETI I SHOQERISE HQIPETARE ESHTE SHUME I QUDITSHEM,SE TE GJITHA KTO MOTRA TE CILAT U DHUNUAN U MASAKRUAN E U POSHTRUAN GJAT LUFTES DUHET TE RRESPEKTOHEN DEH TE JU NDIHMOHET E JO TE SHTYHEN POSHT E MA POSHTE,VALLE E KAM NJE PYTJE NE VETEN PSE ASKUSH NGA NE NUK MUARR HAK NE SHKIJE PER TONA KTO VEPRA QNJERZORE QE NA U BANE.POR SIKUR NE TE KISHIM VEPRUAR ME SHKIJE NE KET MENYR?

xixi10.04.2012/11:50

une kam degjue se gra te zhdukura i kan que shkijet ne serbi dhe i mbajn sikurse gra te tyre te izoluara.

Flamuri10.04.2012/11:04

E ju SHqipetaret perdoreni prap produket serbe, shkoni ka serbija se nuk mundeni pa ta.

agimi10.04.2012/00:21

Kto gra le te jesin anonime si te dojn ato po keto gra qe jane dhunu , jo veq grat qe jane dhunu po edhe grat te cilet i kane humbe femijet gjate luftes duhet me formu shoqate qe esht teper vone dhe me kerku edhe finaca nga shoqatat e ndryshem apo personat dhe duhet te kerkoroj trajtim te veqent ne rast te si e kekron dhe dijaspora duhet te solidarizohet sado pak ti mbeshtet fincjanorisht sado pak mos ta perjetoj edhe krizen e dyte te mungeses dhe te perballen me varferi sa do pake te ju ndimohet edhe medja dhe tV apo gazta duhet te shkruj dhe te ju ndimojn aq sa munden kjo esht edhe me ngrit nje qeshtje teper e dhimshme qe eshte ne heshtje ku edhe BE kur ta she kete fenomen mun te nderhyn apo ndonje shtete tjeter apo shoqat bisne me i ndimu ksaj katekorij kur ti rrin dhe hesht nuk bane asgje dhe nuk perpjekesh diqka ather askush nuk mundet me te ndimu

shpendi10.04.2012/00:05

me vjen te qaj,eshte nje pervoj e hidhur e ktyre grave,atyreve ju mungon lumturia,uroj qe zoti te ju perkrah dhe ndihmoj pasi qe shteti spo e ben,me vjen vertet te qaj,zoti ju ndihmoft.

Sokol i Malit10.04.2012/00:04

Mos trajtimi nč veçanti i kčsajč çčshtje shpreh shkallčn e ulčt civile tč shoqčrisč. Por çdo njčri duhet ta mendojč se njč ngjarje e tillč mund ti ndodhte nčnave dhe motrave apo grave tč tija...Ndaj indiferenca čshtč armiku mč i keq. Nč qoftčse nuk jeni nč gjendje tč ndčshkoni autorčt e krimit, tč paktčn ndihmoni viktimat e pa fajshme qč janč nč mesin tuaj.

Dugagjinasja09.04.2012/22:34

Serbet e kane perdore gjithmone armen ma te felliqur tek Shqiptaret, dhunimin e femres shqiptare ajo eshte ma e rende se sa vdekja. Me se shumti me dhimbsen ato femra neqoftese familjet dhe rrethi nuk i prekrahin ato jane viktimat ma te renda te luftes. Familjet, te afermit, shoqeria dhe Shteti Kosovar duhet ti ndihmoje keto viktima te pafajshme.