Mirënjohje për NATO-n në jubileun e ngjarjes së madhe historike

Publikuar: 24.03.2012 - 16:41

Prishtinė, 24 mars - Trembėdhjetė vjet mė parė, filluan sulmet ajrore tė forcave tė NATO-s kundėr caqeve serbe nė Kosovė dhe nė Serbi. Sulmet filluan mė 24 mars tė vitit 1999, pak para orės 20:00, me urdhėr tė ish-sekretarit tė pėrgjithshėm tė NATO-s, Havier Solana.

Bombardimet mbi caqet serbe nė ish-Jugosllavi, nga aviacioni i NATO-s, shėnuan fillimin e pėrfundimit tė agonisė sė shqiptarėve tė Kosovės nėn regjimin e Serbisė.

Pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės kėtė datė, 13 vjet pas, e konsiderojnė si njė ngjare tė madhe historike, raporton Radio Evropa e Lirė.

Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, ka thėnė se pėrvjetori i 13-tė i intervenimit tė NATO-s nė Kosovė “pėr Republikėn e Kosovės dhe pėr tė gjithė qytetarėt e saj, e ka simbolikėn e ndihmės dhe tė pėrkrahjes nė momentet mė tė vėshtira tė historisė, nė kohėn kur popullsia shpėrngulej me dhunė, kur kanosej tė kryhej gjenocid mbi njė popull tė tėrė”, thuhet mes tjerash nė njė deklaratėn tė presidentes Jahjaga.

Kurse, kryetari i Kuvendi i tė Kosovės, Jakup Krasniqi, ka thėnė se 24 marsi i vitit 1999 dhe humaniteti i miqve ndėrkombėtarė, do tė mbetet gjithmonė nė kujtesėn e shqiptareve.

“Mė 24 mars tė vitit 1999, forcat e NATO-s, nė krye me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ndėrhynė nė Kosovė pėr tė dalė dhe pėr ta pėrzėnė pėrfundimisht makinėn vrastare tė pushtuesit tonė shekullor. Ky akt solidariteti e humaniteti i miqve tanė do tė mbetet nė kujtesėn e brezave tė sotėm dhe tė ardhshėm tė Kosovės, tė cilėt do ta ruajnė ndjenjėn e mirėnjohjes sė pėrjetshme dhe miqėsisė, tė kalitur nė orėt e vėshtira tė historisė sonė mė tė re”, ka theksuar Krasniqi, derisa ka folur nė Epopenė e Dukagjinit nė Gllogjan.

Ndėrkaq, kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, nė njė fjalim tė mbajtur pėr nder tė kėtij pėrvjetori, ka thėnė se fushata e NATO-s mbi caqet serbe kishte rėndėsi mė tė thellė se tė intervenimit humanitar dhe tė stabilitetit rajonal.

“Pėr tė ardhur deri te momenti i fillimit tė bombardimeve, mė 24 mars 1999, diplomacia botėrore kaloi nėpėr sprova dhe sfida tė mėdha. Falėnderuar Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, shteteve tė Evropės Perėndimore dhe vendosmėrisė sė liderėve politikė tė kėtyre vendeve, para 13 vjetėsh filloi fushata mė e suksesshme ushtarake e NATO-s, qė kulmoi me dorėzimin e makinerisė luftarake tė Millosheviqit”, ka theksuar kryeministri Thaēi, duke bėrė meritore pėr kėtė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe shtetet e Evropės perėndimore, anėtare tė NATO-s.

Nga ana tjetėr, ish-komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Agim Ēeku, aktualisht ministėr i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, ka thėnė pėr Radion Evropa e Lirė se mė 24 mars derisa UĒK-ja po luftonte, me intervenimin e NATO-s liria pėr kosovarėt u pėrshpejtua.

“Ėshtė datė kur u pėrshpejtua liria jonė, kur u bė mė e qartė, shumė mė e qartė e ardhmja jonė. Ėshtė datė kur edhe filloi partneriteti me NATO-n, i cili do tė jetė gjithnjė mė i fuqishėm dhe i pėrjetshėm - partneriteti nė mes tė Kosovės dhe NATO-s. Kėshtu qė e konsideroj si njė datė shumė tė rėndėsishme, ruaj kujtime personale shumė tė mira prej asaj dite, ishte njė ditė e gėzimit pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės, gjithashtu edhe pėr ushtarėt e UĒK-sė”, ėshtė shprehur Ēeku.



Edhe nėnkryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ahmet Isufi, derisa ka folur nė manifestimin “Epopeja e Dukagjinit” nė Gllogjan, pėr intervenimin e NATO-s nė Kosovė, ka thėnė:

“Ne sot e kujtojmė kėtė datė qė ka kuptim dhe rėndėsi tė dyfishtė pėr lirinė tonė. Ditėn kur nisi lufta e hapur nė Dukagjin, nė vitin 1998 dhe ditėn kur njė vit mė vonė pushkėve tė lirisė iu bashkuan aeroplanėt e NATO-s, nė fushatėn e madhe tė shpresės dhe tė mbėshtetjes qė bota perėndimore nė krye me SHBA-nė, ua dha Kosovės dhe shqiptarėve nė fazėn finale tė luftės pėr liri, pavarėsi e dinjitet kombėtar e qytetar”.

Pas 78 ditė bombardimesh tė NATO-s, Sllobodan Millosheviqi nė atė kohė president i Serbisė u dorėzua nė qershorin e vitit 1999 dhe pranoi Marrėveshjen e Kumanovės.

Mė 10 qershor, Kėshilli i Sigurimit miratoi Rezolutėn 12 44, me tė cilėn vendosi administratėn e pėrkohshme tė OKB-sė nė Kosovė dhe fuqizoi praninė ushtarake tė KFOR-it.

Kosova, nė partneritet me bashkėsinė ndėrkombėtare, ndėrtoi institucionet e saj, tė cilat mė 17 shkurt tė vitit 2008, shpallėn pavarėsinė e Kosovės.

Analistė kosovarė kanė vlerėsuar se ndėrhyrja e Aleancės Veri-Atlantike ka qenė njė ndėr sukseset mė tė mėdha, jo vetėm nė historinė e Kosovės, por edhe tė vetė NATO-s.

Mbi 12 mijė tė vrarė, 2 mijė persona tė pagjetur dhe mbi 800 mijė persona tė dėbuar nga Kosova, ishte bilanci nė njerėz i konfliktit nė Kosovė.

Presidenti i atėhershėm amerikan, Bill Klinton, duke i krahasuar ngjarjet nė Kosovė me ato tė Holokaustit, pati deklaruar se “NATO-ja u dha fund pėrpjekjeve tė qėllimshme dhe sistematike pėr spastrim etnik dhe gjenocid”.

Ymer Gashi24.03.2012/21:36

Nato më 23 Mars 1999 filloj Aksionin për ndalimin e shfarosjes të popullit të Kosovës nga Serbija. Kjo për mendimin tim është esenca që duhet të jetë në krye të qdo artikulli dhe qdo fjalimi tonë. Të tjerat janë arritur në vazhdimsi me shtetet mike të Kosovës.

REPUBLIKA24.03.2012/19:20

Nato ska pas si ndryshe te veproj pos ta bombardoj serbien per te nderpre nje GJENOCID ndaj kosoves te cilen e beri serbia

Bekim24.03.2012/17:13

Ik çka po doni ne kosovë ore pushtues.

Keshtu po thot Albin Kurtja, pa i ba refresh te kaluares se afert.

Une personalisht e falenderoj Zotin qe ja qoj menen e mire Klintonit edhe na shpetoj nga kasaphanja serbe.